Pientraukis dažnai atsiduria kūdikio kraitelio sąraše šalia vystyklų ir buteliukų. Vienos mamos jį nuperka „dėl viso pikto“, ir dėžutė taip ir lieka neatidaryta. Kitoms jo prireikia jau pirmąją savaitę, ir tada tenka rinktis skubotai, naršant telefone tarp dviejų maitinimų. Todėl verta iš anksto žinoti, kada pientraukis tikrai padeda ir kuo skiriasi jo tipai.
Kada pientraukis praverčia
Jei mažylis žinda gerai, o mama visada šalia, pientraukio gali ir neprireikti. Jis naudingiausias tada, kai kasdienybė nesutampa su žindymo ritmu:
-
mama grįžta į darbą ar studijas, bet nori, kad kūdikis ir toliau gautų motinos pieno;
-
norisi turėti nedidelę atsargą, kad vakare ar naktį kūdikį galėtų pamaitinti tėtis ar senelė;
-
krūtys persipildo ir prieš maitinimą norisi šiek tiek sumažinti įtampą;
-
pirmosiomis dienomis kūdikiui sunkiau paimti krūtį, o medikai pataria pieną nutraukti.
Jei traukiant pieną skauda arba jo išteka mažiau, nei tikėtasi, pirmiausia verta pasitarti su akušere ar žindymo konsultante. Didinti siurbimo galią tokiu atveju neverta, nes per stiprus siurbimas gali tik padidinti skausmą.
Klasikinis ar nešiojamas modelis
Klasikinis elektrinis pientraukis turi variklio bloką, prie kurio vamzdeliu jungiamas piltuvėlis su buteliuku. Juo patogiausia naudotis sėdint, tačiau tokie modeliai paprastai pigesni, o siurbimą lengva valdyti mygtukais.
Nešiojamas, dar vadinamas belaidžiu arba laisvų rankų, pientraukis telpa į liemenėlę. Vamzdelių ir laidų nėra, o pienas kaupiasi taurelėje prie piltuvėlio, dažniausiai 150–180 ml talpos. Traukiant pieną tokiu modeliu galima tuo pat metu supti kūdikį, ruošti vakarienę ar dirbti prie kompiuterio. Kai kuriuos modelius galima valdyti telefono programėle, joje matyti ir seanso trukmė, ir pasirinktas režimas.
Dvigubas rinkinys pieną traukia iš abiejų krūtų vienu metu, todėl pieno traukimas užtrunka trumpiau. Tai ypač jaučia mamos, pieną traukiančios darbo dienos metu. Skirtingų tipų pientraukius patogiausia palyginti vienoje vietoje, kur matyti ir talpa, ir fazių skaičius, ir rinkinio sudėtis.
Dvi ar trys fazės
Dauguma elektrinių pientraukių veikia dviem fazėmis. Pirmoji, stimuliacinė, primena greitą ir negilų kūdikio čiulpimą ir padeda pienui pradėti tekėti. Antroji yra lėtesnė, bet stipresnė, ja pienas ir traukiamas. Trijų fazių modeliuose gamintojai prideda dar vieną režimą, dažniausiai mišrų. Vis dėlto svarbiausia ne fazių skaičius, o galimybė siurbimo stiprumą reguliuoti smulkiais žingsniais. Pradėti visada reikėtų nuo silpniausio lygio ir jį didinti tik tol, kol patogu.
Piltuvėlio dydis: detalė, kurią dažniausiai pražiūrime
Net ir geriausias pientraukis veiks prastai, jei piltuvėlis netinka. Per didelis įtraukia per daug areolės ir trina, per mažas spaudžia spenelį. Abiem atvejais pieno išteka mažiau, o pats traukimas tampa nemalonus. Gamintojai paprastai pateikia rekomendacijas, kaip pagal spenelio skersmenį parinkti piltuvėlį, o populiariems modeliams galima įsigyti atskirų įdėklų ar kito dydžio piltuvėlių. Verta žinoti, kad per pirmąsias savaites dydis gali pakisti, todėl po mėnesio ar dviejų jį pravartu pasitikrinti iš naujo.
Tylumas, baterija ir priežiūra
-
Triukšmas. Jei pieną teks traukti naktį ar biure, verta pasidomėti, kaip garsiai modelis veikia. Net panašių modelių garsumas gerokai skiriasi.
-
Baterija. Belaidį modelį reikia įkrauti, todėl svarbu, kiek seansų užtenka vieno įkrovimo ir kiek laiko jis kraunasi.
-
Plovimas. Kuo mažiau dalių liečiasi su pienu, tuo greičiau jas išplauti. Prieš pirmąjį naudojimą, o vėliau reguliariai, dalis reikia išplauti ir sterilizuoti pagal gamintojo nurodymus.
-
Atsarginės dalys. Sandarikliai ir vožtuvėliai dėvisi, todėl patogu, kai jų galima nusipirkti atskirai.
Pientraukis nėra būtinas kiekvienai mamai, tačiau tinkamai parinktas jis suteikia daugiau laisvės ir leidžia į kūdikio maitinimą įtraukti visą šeimą. Prieš perkant naudinga atsakyti sau į kelis klausimus: kaip dažnai jį naudosite, kur tai darysite ir ar svarbu, kad rankos liktų laisvos. Atsakymai paprastai ir parodo, kokio tipo modelio reikia.
Nuotrauka sugeneruota OpenAI




