vaistai.lt

Plastikas mus supa kasdien. Jau daugiau nei 100 metų dėl pigumo ir nesunkaus apdirbimo naudojamas pramonėje (nuo maišelių iki vamzdžių gamybos), kaupdamasis sąvartynuose, vandenynuose ir išskirdamas nuodingąsias medžiagas, šiandien tampa dideliu aplinkosaugininkų ir sveikatos specialistų rūpesčiu.

Apskaičiuota, kad vienas europietis per metus sunaudoja maždaug 100 kilogramų plastiko. Manoma, kad po penkerių metų šis skaičius pasieks 140 kilogramų.

Žmogaus sveikata

Patekusios į maistą ar gėrimus kai kurių rūšių (pavyzdžiui, polikarbonatiniame ar pažymėtame raidėmis PVC (V) ir PS) plastike esančios medžiagos sukelia pavojų žmogaus sveikatai.
Iš polikarbonatinio plastiko gaminamuose daugkartinio naudojimo gėrimų buteliuose, kūdikių maitinimo buteliukuose, kai kuriose maisto ir gėrimų skardinėse, pakuotėse ir kt. aptinkama nuodinga medžiaga bisfenolis A (BPA). Ji trikdo hormonų pusiausvyrą, aktyvina prostatos ir krūties vėžį. Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurių šlapime randamas didelis kiekis BPA, yra linkę du kartus dažniau susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu.
Polivinilchloridu (PVC) ar vinilu vadinamame plastike yra chloro, švino ir plastifikatorių (pvavyzdžiui, ftalatų). Pastarieji gali pažeisti kepenis (net sukelti vėžį), inkstus, blužnį. Gaminant ar deginant PVC išsiskiria dioksinų, kurie, patekę į kūdikių organizmą, sukelia vystymosi problemų, silpnina imunitetą ir trikdo hormonų sistemos darbą.
Polistirenas (PS) pavojingas tuo, kad iš jo šildant riebų maistą išsiskiria stirenas. Jis kenkia smegenims ir centrinei nervų sistemai (sukelia galvos skausmą, nuovargį, depresiją, silpnumą). Paradoksalu, tačiau beveik visas maistas išsinešti yra dedamas į iš PS pagamintas pakuotes, iš jo taip pat gaminamos vienkartinės lėkštės, indeliai gėrimams, stalo įrankiai ir pan.

Vandenynai ir jūros

Iš kone 300 mln. tonų per metus pasaulyje pagaminamo plastiko gaminių apie 10 proc. patenka į vandenynus. Septintadalis iš jų nuskęsta dugnan, o kita dalis lieka plaukioti vandens paviršiuje arba išplaunama į artimiausias pakrantes.
Nors šiukšlių kiekis nuolatos kinta, manoma, kad vienam vandenyno kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka apie 18 tūkst. vienetų plastiko šiukšlių.
Plastiko šiukšlės žaloja mažiausiai 267 gyvūnų ir paukščių sveikatą. Negana to, kasmet nusineša apie 100 tūkst. žinduolių ir 1 mln. paukščių gyvybių. Kaip tai nutinka? Vandens paviršiuje plūduriuojančias plastiko šiukšles gyvūnai palaiko maistu, kurios, patekusios į jų skrandžius, sukelia žūtį. Taip nugaišta kone pusė iš 500 tūkst. per metus išperėtų albatrosų mažylių.

Maišeliai

Viena opiausių aplinkosaugos problemų, susijusių su plastiku, – plastikiniai maišeliai. Nors dėl tikslaus skaičiaus ginčijamasi, manoma, kad vidutiniškai per metus visame pasaulyje jų parduodama daugiau nei 500 milijardų.
Vienas Europos Sąjungos pilietis kasmet sunaudoja apie 500 plastikinių pirkinių maišelių. Nors Lietuvoje gyventojų ne daugiau kaip trys milijonai, vien prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse per mėnesį jų parduodama apie tris milijonus.
Banano žievė suyra per kelias dienas, laikraštis – per 2–5 mėnesius, o plastikinis maišelis, spėjama, – per 500 – 1000 metų.
Kasmet perdirbama tik 1 proc. plastikinių maišelių, kiti lieka sąvartynuose ar patenka į gamtą. Manoma, kad vien Viduržemio jūroje plūduriuoja 250 milijardų plastikinių maišelių skutų. Sąvartynuose yrančiomis plastiko dalelėmis užteršiamas dirvožemis ir vandentakiai.
Kai kurios valstybės jau ėmė mažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą. Juos papildomai apmokestino ar uždraudė pardavinėti (pavyzdžiui, Italija). Manoma, kad nustojus naudoti plastikinius maišelius Didžiojoje Britanijoje užterštumo lygis šalyje sumažėtų tiek, kiek keliuose nevažinėjant 18 tūkst. automobilių.

Buteliai

Plastikiniai buteliai per metus virsta 1,5 mlrd. tonų šiukšlėmis. Negana to, jiems pagaminti reikia apie 188 mln. litrų žaliavinės naftos per metus, o daugiau nei 80 proc. butelių neperdirbami, vadinasi, atsiduria sąvartynuose, gamtoje ar vandenynuose.
Vien Europoje kasdien išmetama apie 30 mln. plastikinių butelių. Įprastas plastikas, atsidūręs sąvartyne, suyra maždaug per 500 metų.
Anot JAV įsikūrusios „Gėrimų marketingo korporacijos“ (angl. „Beverage Marketing Corporation“), dar prieš šešerius metus pasaulyje buvo išgerta apie 154 mlrd. litrų į plastikinius buteliukus išpilstyto vandens.
Ženevos universitete atlikti tyrimai parodė, kad tiek paprastas, tiek gazuotas vanduo buteliukuose kainuoja net 1000 kartų brangiau nei bėgantis iš krano. 50 proc. atvejų nuo paprasto vandens jis skiriasi tik mineralų ir druskų kiekiu. O tai net nereiškia, kad mineralizuotas vanduo sveikesnis.
Butelius vandeniui iš PETE (1) ir HDPE (2) plastiko rekomenduojama naudoti tik vieną kartą. Tinkamiausias vartoti maistas ir vanduo iš skaidraus plastiko pakuočių, kurių dugne įspaustas skaičius (7). Visgi, norėdami, kad išsiskirtų kuo mažiau nuodingųjų medžiagų, nepilkite į jas šilto ar karšto vandens.

Sumažinkime taršą plastiku!

Užuot kas kartą parduotuvėje pirkę plastikinį maišelį, su savimi nešiokimės medžiaginį (arba tuos plastikinius, kurių susikaupę namuose).
Užuot pirkę vandenį plastikiniuose buteliukuose, gerkime filtruotą, virintą ar tiesiai iš krano. Daugeliu atvejų (kai vandentiekis neužterštas) toks vanduo pigesnis ir sveikesnis.
Užuot kas rytą pirkę kavą plastikiniame puodelyje, įsigykime termosinį. Virdami kavą namuose, ne tik sutaupysime, bet ir mažiau rizikuosime savo sveikata.
Užuot naudoję plastikinius indus, pirmenybę teikime įprastiems. Arba bent jau iš tų pačių plastikinių valgykime kelis kartus.

Informacija iš: