Britų poetė Reičel Keli tvirtina, kad poezijos rašymas padėjo pasveikti nuo sunkios depresijos, dėl kurios negalėjo mėnesių mėnesius pakilti iš lovos. Galbūt psichiatrai, gydantys šią ligą turėtų ne skirti antideprasantus, o rekomenduoti V. Šekspyro sonetus ar J. V. Gėtės „Faustą“? Nedaug, tačiau yra mokslinių įrodymų apie poezijos įtaką psichinei sveikatai.
Poezijos forma, eiliavimas daro visiškai kitokį poveikį smegenims negu proza. Ji skatina smegenis mąstyti kitaip. Liverpulio universitete buvo atliktas tyrimas, kurio metu užfiksuoti pokyčiai smegenų veikloje, kai žmonės, skaitydami eiliuotą V. Šekspyro tekstą, susidurdavo su suprantamomis, tačiau dar negirdėtomis stilistinėmis kalbos figūromis. Tokį poveikį neįprasti žodžių deriniai turėjo, nei jei stilistinės figūros nebuvo suprantamos. Poezija skatina susikoncentruoti į save, liautis gailėtis dėlto, kad nutiko praeityje ir bijoti ateities.
Vieno JAV tyrimo, kuriame dalyvavo 196 asmenys, duomenimis, eilių rašymas, skatinantis emocijų išliejimą ant popieriaus, net 75 procentais sumažino psichologinių problemų. Du trečdaliai respondentų prisipažino, kad poezijos skaitymas ir klausymas padėjo atsipalaiduoti ir nusiraminti. 7 procentams poezija padėjo išgyti nuo depresijos ir nebevartoti antidepresantų ir raminamųjų.
Galbūt gydymas poezija veiksmingas ne visiems, tačiau skirtingiems žmonės reikia skirtingų gydymų būdų. Jei kažkam eilių rašymas ar klausymas padeda pasijusti geriau, reikia tik džiaugtis ir palaikyti iniciatyvas gydytis. Poezija ramina ir paguodžia, padeda pasijusti nevienišiems šiame pasaulyje.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Padėk sau
Skaityti daugiau
