Savo gyvenimo prioritetų susidėliojimas, pirties garas, šviežios daržovės ir eiliuotas žodis – skirtingos kilmės, bet veiksmingi ginklai prieš vieną didžiausių šiandienos žmogaus priešų, pavadinimu stresas. 145-ajam Vilhelmo Storostos-Vydūno jubiliejui paminėti skirtoje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje Klaipėdoje tradicinės ir natūraliosios medicinos specialistai bei meno žmonės dalijosi mintimis apie psichoemocinę sveikatą bei streso suvaldymo būdus.
Nepasiduoti visuomenės spaudimui
„Šiuolaikiniam žmogui daug streso sukelia visuomenės keliami aukšti reikalavimai, – sako krikščionybės žiniasklaidos portalo www.tikiu.lt įkūrėjas Juozas Dapšauskas. – Nors trumpalaikis stresas yra gal ir būtinas. Žmogus vystosi per patiriamus „normalius“ stresus, nes yra priverstas spręsti problemą. Net ir Šventajame Rašte parašyta: „Už viską dėkokite“. Vadinasi, ne tik už materialius palaiminimus, bet ir neapčiuopiamus, su dėkinga pozicija dera vertinti viską, kas vyksta gyvenime, nors ir atrodo labai sunku“.
Be to, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad patyrusiam daug smulkių stresų (netgi išsimaudžius žiemą jūroje) žmogui daug lengviau susidoroti ir su užgriuvusia didele nelaime. O dideli stresai, J. Dapšausko manymu, mus užklumpa dėl didelio visuomenės spaudimo būti turtingam ir vis turtingesniam, siekti prestižo, o pasiekus siekti dar daugiau. „Stresų patirtume kur kas mažiau, jei neveikiami visuomenės susidarytume savo prioritetų sąrašą“.
Streso išgarinimas
„Geriausias iš visų būdų – pirtis, – tvirtino Lietuvos pirties SPA federacijos prezidentas Vladas Jokubauskas. – Ji padeda net nieko pačiam nedarant. Pirtyje yra įvairių streso raminimo būdų: garsų, šviesos, kvapų , šilumos, atpalaidavimo ir vibroterapijos“.
Paėmęs į rankas po vantą V. Jokubauskas aiškino, kad lapų šnarėjimas primena miško ošimą, todėl tai ir veikia raminamai. „Pirtyje susijungia trys stichijos: ugnies, vandens ir oro. Ant akmenų užpylus karšto vandens (vandens ir ugnies stichijos) gimsta garas – naujas kūrinys, naujas kūdikis. Garas atpalaiduoja ne tik kūną, bet ir kvėpavimą, pirties aplinkoje nėra dulkių“.
Tiesa, toks streso kontroliavimo būdas – anaiptol ne kasdienis. Pasak pašnekovo, vyrams pakanka į pirtį ateiti vieną kartą, moterys gali eiti ir du kartus per mėnesį. „Vyrų lytiniai organai yra išorėje, nuolat vienu laipsniu žemesnės temperatūros už visą organizmą, ir pirtyje žūva visi spermatozoidai. Todėl iš karto po pirties vyrai būna net nevaisingi, – kalbėjo V. Jokubauskas. – O moterims pirtis labai naudinga dėl to, kad jos visą dieną vaikšto, stovi, ir vidaus organai slenka žemyn. Šiltoje pirties aplinkoje atsigulusios į horizontalią padėtį moterys visų pirma pasijunta geriau fiziškai, nes vidaus organai vėl būna natūralioje padėtyje. O fizinė sveikata suteikia ir psichologinį pasitenkinimą savimi. Ir apskritai pirtis visiems yra naudinga, nes leidžia apsivalyti kūną. Teigiamai veikia ir prieblanda pirtyje“.
Dorovė ir žolelės
Šeštą dešimtį bebaigianti žolininkė Jadvyga Balvočiūtė prisiminė, kad tiek streso, kiek yra dabar, visuomenė neturėjusi net pokario laikotarpiu.
„Viskas vyko daug lėčiau, žmonės buvo ramesni, pakantesni. Buvome pokario vaikai – apšepę, be batų, be mamos, gal ir nelabai prižiūrėti - bet nebūdavo tarp mūsų tiek įžeidinėjimų ir smurto kaip dabar. „Buvo savaime aišku, kad tai nepriimtina, – kalbėjo žolininkė. – O dabar nebeliko žmogui jungiklių, šeimos nebeturi tokio didelio autoriteto, išjudinti doroviniai principai. Turi liautis tokie straipsniai kaip „Atsikratyk gėdos jausmo“, vedantys į nedorybę ar frazės iš televizoriaus ekrano: „Kaip man įkyrėjo mano nekaltybė“. Norint išvengti stresų, būtina atsigręžti į save, permąstyti vertybes ir liautis laikyti save pasaulio centru“.
J. Balvočiūtės manymu, geriausia streso prevencija – sugrįžimas prie senųjų tradicinių vertybių: šeimos, lavinimosi siekimo, dorovinių principų. „Esu sukūrusi arbatos rinkinį įveikti padidėjusiam dirglumui, nervingumui ir stresui. Ji tinkama ir vaikams, nes ir sukurta specialiai mažiesiems mamų užsakymu. Dvi mamos paprašė kokios nors arbatos, kad vienos vaikas drąsiai lankytų anglų kalbos pamokas, kitos – treniruotes. Arbata padėjo. Vaikai užsiėmimus ir pamokas lanko be jokios įtampos, nebeliko jokio baimės jausmo. Šią arbatą sudaro paprastasis dalgutis, dar yra kulkšnio, geltonžiedžio barkūno, kanapinio kemero, mėlynžiedės liucernos, paprastojo kiečio, raudonėlio, kraujažolės, gervuogės, sėjamųjų avižų ir dar kelių kitų žolelių.“
Toleruoti kaimynus
„Pirmiausia niekada nereikia pykti ant kaimynų, – paprašytas atskleisti savąjį streso suvaldymo receptą „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė klaipėdietis rašytojas , fotografas Bernardas Aleknavičius. – Ir nesakyti, kad tranko duris. Visi jas tranko. Dar į jaunimą reikia draugiškai žiūrėti, nes vaikai užaugs, bus jauni, ir jeigu mažam įvarysi stresą, tai labai neigiamai atsilieps jo sveikatai. Jei gyvenimas yra draugiškas, to streso ir nebus. Kodėl žmonės suserga vėžiu? Nes yra pikti. Ant kaimynų, ant savęs, ant pažįstamų, ant giminių. O jeigu žmogus nepiktas, gyvena ramiai, tyliai, sulaukia ilgo amžiaus. Štai aš jau einu devyniasdešimt pirmus metus“.
Vydūno draugijos garbės narys sakė negyvenąs vydūniško gyvenimo, filosofo žodžiais tariant, valgąs ir „lavonus“, bet negirtuokliaująs ir nerūkantis.
Stresą – į popieriaus lapus
Klaipėdietė poetė Rita Bijeikytė-Gatautė įsitikinusi, kad stresui įveikti puikiai gali pagelbėti ir poezijos skaitymas: „Skaitydamas žmogus atsiveria. Jei kūrinių herojus kenčia, bet vis tiek randa išeitį, tai padeda ir skaitančiajam išeiti iš sunkumų. Jis nebesijaučia vienišas – su juo kartu yra kitas, žmogus nebe vienas, yra kas su juo kartu ir džiaugiasi, ir kenčia“.
Menininkė sako, kad psichoemocinei sveikatai naudinga ne tik skaityti kitų kūrinius, bet ir pačiam išlieti jausmus popieriuje. „Man rašymas - geriausias laisvalaikio prasmingas praleidimas. Niekada nesi vienas, mintys visada užimtos, kuri, dirbi. Tas, kuris pats rašo, manyčiau, niekada nėra vienišas. Todėl labai gerai yra rašyti pačiam kad ir dienoraštį. Tada popieriaus lapas sugeria visą stresą, o vėliau, jei nori, jį galima ir sudeginti“.
Stresą išpučia
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad streso išvengti įmanoma nebent kapinėse: „Gyvenimas, įtampa tiesiogiai sietina su stresu. Apskritai be streso niekas niekada ir jokiais laikais negyveno, tik skyrėsi jo apimtys, gelmės ir gebėjimas jį suvaldyti. Natūralu, kad žmonija ieško būdų jį suvaldyti. Nors gal ir ne vienintelis būdas, kaip to atsisakyti, gal ir ne vienintelė panacėja, bet, manau, būtų visiškai veiksminga gyventi Vydūno dvasia, propaguoti ir išpažinti ji filosofiją“.
O sveiko miesto meras gyvena vydūniškąja dvasia? “Kartais įžengiu į Vydūno kelią, pabūnu jame kažkiek, pritariu tai filosofijai, nors nesu aktyvus jos praktikuotojas. Bet manau, kad tai galėtų būti vertinama tik kaip viena iš galimybių ir vienas iš būdų chemijos, farmacijos apsuptyje bandyti rasti atsakymų apie sveiką gyvenseną, sveiką būtį“.
Kaip streso išvengia bei jį suvaldo uostamiesčio vadovas? „Be abejo, atsakomybės mastas tiesiogiai sietinas ir su streso doze. Tai tampa nuolatine būsena, ir nori nenori turi išmokti su juo gyventi. Kita vertus, esant progai ar galimybei bandai išvengti jo, bet jei tai neįmanoma, stengiesi jį suvaldyti. Aš neturiu jokios unikalios savo autorinio streso suvaldymo metodikos, bet turiu trimitą – aš stresą išpučiu“, – sakė meras.
Kvėpavimo mankšta
„Kuo daugiau tokių renginių, tuo didesnė galimybė, kad žmonės išmoks suvaldyti stresą, – portalui sakė profesorius habil. dr. Artūras Razbadauskas. – O tai nėra lengva. Visame pasaulyje stresas – didžiulė problema. Greitas gyvenimo ritmas, kyla kainos, atlyginimai maži, aukšti reikalavimai, konkurencija – visa tai kelia stresą. Iš vienos pusės gerai šiek tiek streso. Juk kai sportininkas ruošiasi 100 m bėgimui, jis irgi patiria stresą. Trumpalaikis stresas suaktyvina organizmo reakcijas, kurios yra naudingos, bet jeigu jis užsitęsia, organizmas išsiderina. O didelio streso metu, pavyzdžiui, kai žmogus bėga rekordiniu greičiu nuo tigro, toks greitis atsiranda dėl to, kad antinksčiai išmeta adrenaliną. Tačiau antinksčiai neturi hormono, išmeta adrenaliną, o po to žmogus krenta į duobę. Dėl to ir yra problema, kaip suvaldyti tą stresą“.
Kaip chirurgas atsikrato streso? „Pirma, mityba – šviežių vaisių, daržovių valgymas. Jie turi pektinų, kurie mažina stresą. Pusryčiams sumalu bananą, kivį, obuolį, kriaušę ir suvalgau ryte tokia didelę taurę angliavandenių. Angliavandenius būtina suvalgyti pirmoje dienos pusėje. Galima dar košes valgyti. O vakare turi būti baltymų. Pavyzdžiui, žuvies. Ir vitamino D reikia, nes esant jo trūkumui irgi vystosi stresas“.
Antra, ką daro A. Razbadauskas – stengiasi, kiek įmanoma, daugiau judėti tiesiog pasivaikščiodamas ar kartą per savaitę lankydamasis sporto klube. „Didinant fizinį aktyvumą didinamas endorfinų, malonumo, hormonų kiekis“, – paaiškino.
Trečias gydytojo nusiraminimo būdas – kvėpavimo mankšta. „Gilus kvėpavimas labai gerai mažina stresą. Per dieną tereikia kas dvi valandas giliai pakvėpuoti. Jeigu turiu sunkią dieną, pakvėpuoju ir dažniau. Pakanka tiesiog giliai įkvėpti ir iškvėpti“.
Ministras streso nepatiria
„Vakarų Lietuvos medicina“ pasiteiravo ir konferencijoje viešėjusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio, kaip jis suvaldąs stresą. „Aš jo neturiu, – šypsojosi ministras. – Pakanka laikytis dešimties įsakymų, ir tada nebus jokių stresų. O tai visai paprasta“.Ligita Sinušienė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Padėk sau
Skaityti daugiau
