Stuburas – amžiaus rodiklis

Sakoma, kad stuburo būklė nusako žmogaus amžių. Džiugu, kai jis geresnės būklės nei vidutiniškai jūsų amžiaus žmonių, ir liūdna, kai gerokai pralenkia jūsų metus. Deja, stuburo ligos vargina vis jaunesnius žmones. Ką vertėtų žinoti?

Stuburą sudaro 33–34 slanksteliai, sujungti sąnariais ir raiščiais. Tai padeda judėti: pasukti galvą, pasisukti liemeniu, pasilenkti. Tarp slankstelių esantys diskai (kremzlės) tarsi pagalvėlės amortizuoja krūvį, kuris nuolat tenka nugarai dėl kojų sąnarių judesių. Skiriamos 5 stuburo dalys: kaklinė, krūtininė, juosmeninė, kryžminė ir uodeginė.

Su stuburu sujungti kone visi pilvo ir krūtinės ląstos raumenys. Jie padeda judėti, lenktis, pasisukti, kelti nešulius. Be to, nugaros sveikatai ne mažiau svarbūs ir vidiniai raumenys, kurie paprastai būna silpnesni. Jie prilaiko vidaus organus, padeda pasipriešinti sunkumo jėgai ir laikytis vertikalioje padėtyje. Nugaros trumpieji ir ilgieji raumenys yra prisitvirtinę prie slankstelių ir šonkaulių nuo pat pakaušio iki uodegikaulio.

Visa ši sudėtinga sistema yra nepaprastai stipri ir gali pakelti didelį krūvį. Sveiko žmogaus tarpslenkstelinis juosmens diskas gali išlaikyti net apie 400 kg. Bet... tereikia nors vienai stuburo daliai išeiti iš rikiuotės, ir prasideda didelės bėdos.

Nesveikas stuburas – kitų ligų priežastis

• Net menkiausias stuburo negalavimas keičia laikyseną, nes organizmas turi prisitaikyti prie pakitusios padėties ir kompensuoti negalią. Jei vaikštote sulinkusi ar persikreipusi, dažniausiai atrodote pavargusi, bet ne tai blogiausia. Stuburo sveikata tiesiogiai susijusi su vidaus organų būkle. Kai stuburas iškrypęs, sutrinka nervinių impulsų perdavimas atskiriems organams, ir tai turi įtakos jų veiklai.
• Kaklinė stuburo dalis neretai būna atsakinga už galvos skausmą, atminties, regėjimo, klausos sutrikimus ir daugelį kitų negalavimų.
• Esant krūtininės dalies osteochondrozei, gali skaudėti širdį ir pilvą. Skausmas būna panašus į skrandžio, tulžies pūslės ir kitų pilvo srities organų negalavimus.
• Esant juosmeninės dalies stuburo pažeidimams, galimi šlapinimosi ir lytinių organų funkcijų sutrikimai.
  Daugelis negalavimų susiję. Sutrikusi atskirų organų veikla gali lemti nugaros skausmus, nes skausmo signalas perduodamas nervais į stuburo smegenis, o toliau į galvą. Taigi raumenys, supantys tam tikrą stuburo dalį, refleksiškai susitraukinėja. Sumažėja probleminės srities judesių amplitudė, prastėja kraujotaka, gali atsirasti tinimas. Nieko nekeičiant pamažu stubure vyksta pokyčiai, prastėja ir organo (skausmo šaltinio) savijauta.

Judėjimas – sveikata

Jei daugiau nei pusę dienos sėdite, grįžusi namo, mielai išsitiesiate prie televizoriaus, nugaros skausmai neturėtų jūsų stebinti – sėdint tarpslanksteliniams diskams tenka ypač didelis krūvis.

Jei dirbate sėdėdama, laikykitės tokių taisyklių.

• Abiem kojomis remkitės į grindis.
• Nugara turi patogiai remtis į kėdės atlošą, alkūnės padėtos ant stalo, o keliai šiek tiek žemiau už sėdmenis.
• Kad stuburui būtų patogiau, tarp nugaros ir kėdės atlošo galite pasidėti mažą pagalvėlę.
• Kas valandą darykite pertraukėles, šiek tiek pasimankštinkite ir leiskite stuburui pailsėti. Jei mankštinatės savarankiškai, įsitikinkite, ar pratimai tinkami stuburui, ar jo netraumuos. Dėl mankštos konsultuokitės su specialistais. Nuolat saugiai sportuodama, patirsite mankštos naudą, gerokai sumažės ir nugaros skausmas.
• Venkite didelės amplitudės judesių. Tempdama apatinę nugaros dalį, sėdmenis, stenkitės išlaikyti kuo tiesesnę nugarą. Jei lenkiatės stovėdama, truputį sulenkite kelius, įtraukite pilvo raumenis. Jei mažai judate ir nesimankštinate, venkite lenktis, geriau esant reikalui pritūpkite.

Stuburui kenkia

Aukštakulniai. Jie iškreipia stuburą. Kasdienių batų pakulnė turėtų būti ne aukštesnė kaip 5 cm, padas lankstus, vidutinio kietumo.

Staigus kėlimasis iš lovos. Naktį atsipalaidavęs stuburas staiga keliantis patiria labai didelį krūvį.

Sėdimasis darbas, netaisyklinga sėdėsena, nepatogi darbo vieta.

Sunkūs nešuliai. Kuo didesnis krepšys, tuo daugiau į jį esame linkusios prisikrauti. Tad jeigu jau turite daug nešti, geriausia išeitis – kuprinė. Ji leidžia tolygiai pasiskirstyti svoriui.

Pasitikrinkite!

Galima nesunkiai pasitikrinti, ar jūsų laikysena taisyklinga. Atsistokite prie sienos ir užkiškite ranką už liemens. Jeigu ji lenda laisvai, vadinasi, laikysena netaisyklinga.

Kasdien iš ryto, stovėdama prieš veidrodį, stenkitės bent šiek tiek pakoreguoti stovėseną. Ištiesinkite pečius, pakelkite galvą, atpalaiduokite ir vienodai nuleiskite pečius. Nerieskite dubens. Tokią padėtį stenkitės išlaikyti kaip galėdama ilgiau.

Dažniausi negalavimai

Stuburo būklė labiausiai priklauso nuo nugaros, pilvo raumenų ir jungiamojo audinio tvirtumo. Jei dirbate sėdėdama, mažai judate, nesportuojate, sumažėja raumenų tonusas, stuburui tenka didesnis krūvis ir ilgainiui pakinta jo slanksteliai. Dėl to gali kilti įvairių negalavimų.

Radikulitas

Dažna šiuolaikinių žmonių liga – radikulitas, kitaip vadinamas nervų šaknelių uždegimu. Kada dažniausiai jis kyla?

• Trūkus tarpslanksteliniam diskui keliant sunkesnį daiktą. Jeigu jūsų stuburo raumenys silpni, netaisyklingai tiesiantis ar nepatogiai kryptelėjus, gali įtrūkti stuburo diskas, kuris jau nebegali fiksuoti jo viduje esančio branduolio. Kūno svorio spaudžiamas branduolys, netekęs fiksacijos, plečiasi į šalis, įtempia stuburo raiščius ir sukelia skausmą. Visiškai trūkus diskui, susidaro išvarža, jai spaudžiant nervų šakneles, susergama radikulitu.
• Dėl monotoniškų judesių. Jei dirbate sėdėdama ir jūsų judesiai riboti, stuburui tenka didelis krūvis, todėl disko įtrūkimo galimybė nepatogiai ar staigiau pasisukus, padarius kitokį neįprastą judesį, yra nemaža, nes dėl didelio krūvio sėdint diskas nepakankamai maitinamas, darosi trapus ir labiau pažeidžiamas.
• Peršalus. Radikulitą tokiais atvejais sukelia ne peršalimas, o dėl peršalimo paūmėja kokia nors stuburo patologija.

Tarpslankstelinio disko trūkimas ar išvarža

Esant tarpslankstelinio disko įtrūkimui ar išvaržai, jei spaudžiamos nervų šaknelės, nugaros skausmas gali apimti ir kojas bei rankas. Kartais ūmiu atveju jis būna toks stiprus, kad žmogus negali net paeiti. Dažniausiai pažeidžiami du apatiniai diskai, kiti rečiau. Skausmas stiprėja judant, ką nors keliant, ilgai būnant vienoje pozoje, todėl ūmiu laikotarpiu kuo daugiau gulėkite.

Osteochondrozė

Ši degeneracinė stuburo tarpslankstelinių diskų liga dažniau vargina moteris, taip pat žmones, vyresnius nei 45 metų, turinčius antsvorio. Osteochondrozė pažeidžia stuburą, kai susidėvi slankstelius skiriančios kremzlės. Kauliniai slankstelių paviršiai ima liestis, ir kyla uždegimas.

Osteoporozė

Sergant osteoporoze, padidėja kaulų trapumas, sumažėja kaulinė masė. Dėl šios ligos gali skaudėti ir stuburą. Mokslininkų duomenimis, antroje gyvenimo pusėje ši liga vargina vieną iš trijų moterų.

Vidaus organų ligos

Nugarą gali skaudėti dėl įvairių vidaus organų pažeidimų ar ligų, pavyzdžiui, inkstų, ginekologinių, skrandžio, dvylikapirštės žarnos. Kaip atskirti tokį skausmą? Jis nepraeina atsigulus, nepriklauso nuo stuburo judesių.

Sėdimojo nervo uždegimas

Esant sėdimojo nervo uždegimui, vargina sėdmenų, šlaunies užpakalinio, blauzdos šoninio paviršiaus bei pėdos skausmas.

Kas naudinga nugarai

Labai norisi, kad nugara bėdų nekeltų iki žilos senatvės. To siekiant reikia nemažai paplušėti.

1. Jei dirbate sėdėdama, nuolat turite sekti savo laikyseną, sėdėti išsitiesusi, kaip galima dažniau keisti pozą, pakilti nuo kėdės, pavaikščioti, pasilankstyti. Jei dirbate stovėdama, kartkartėmis vieną koją būtų gerai pastatyti aukščiau ant kokio nors laiptelio. Tai irgi leidžia pailsėti stuburui.
2. Geras stuburo ligų profilaktikos būdas – joga. Žinoma, jei atliekama taisyklingai ir pagal pajėgumą.  Vos 10–15 minučių kasdien užtenka palaikyti gerą stuburo būklę. Žinoma, kur kas daugiau laiko reikės, jei jau turite bėdų. Beje, jei jūsų stuburas jau serga, dėl jogos ir bet kokio kito sporto privalu pasikonsultuoti su patyrusiu stuburo specialistu, nes saviveikla gali pridaryti dar daugiau bėdos. Joga ar plaukimas tinka toli gražu ne kiekvienam.

• Itin naudinga katės asana. Atsistokite ant keturių, keliai ir rankos lygiagretūs vieni kitiems. Lėtai išsirieskite nugarą lyg katė, galvą ir dubenį keldama į viršų, tada pamažu susirieskite nekeisdama rankų ir kojų padėties.
• Kobra. Atsigulkite ant pilvo. Rankas delnais į apačią padėkite sulenktas, dilbiais priglaustas prie grindų. Kuo mažiau remdamasi rankomis, kelkite galvą ir viršutinę nugaros dalį. Kurį laiką taip pabūkite.
• Kūdikio poza. Ši asana pailsėti tinkama po minėtų pozų arba kitų pratimų, kai nugarą buvote išrietusi. Atsisėskite ant pėdų ir lėtai nusilenkite iki žemės, rankas padėkite prie šlaunų. Pabūkite, kol nugara visiškai atsipalaiduos.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net