Novonordisk_ManoSvoris_top_202603-5.jpg
blog image

Vietoj 10 tūkst. žingsnių – „japoniškas" ėjimas?

Socialiniuose tinkluose moterys vis dažniau aptaria „japonišką ėjimą“ – vaikščiojimą, kai kaitaliojamas spartesnis ir lėtesnis tempas. Tačiau ar tai tik dar viena trumpalaikė mada, ar iš tiesų naudingas būdas daugiau judėti kasdien? „Eurovaistinės“ pranešime spaudai treneris Gediminas Eičas sako, kad šio metodo privalumų nemažai: jam nereikia specialios įrangos, intervalus galima įtraukti į įprastą pasivaikščiojimą, todėl tai patogu ir užimtiems žmonėms, norintiems daugiau dėmesio skirti savo sveikatai.

Kaip aiškina treneris, „japoniško ėjimo“ metodas remiasi 3 minučių spartaus ir 3 minučių lėto ėjimo kaitaliojimu. Toks ciklas kartojamas 5 kartus, iš viso 30 minučių, bent 4 dienas per savaitę.

„Japoniško ėjimo“ populiarumas yra gera proga apskritai pakeisti požiūrį į fizinį aktyvumą ir rūpinimąsi savimi. Nebūtinai turime lankytis sporto salėje, kad gautume sveikatai naudingo krūvio – tą galime padaryti tiesiog eidami į darbą ar pasivaikščiojimo metu“, – sako treneris.

„Japoniškas ėjimas“ neretai pristatomas kaip alternatyva populiariajam 10 tūkstančių žingsnių per dieną siekiui. G. Eičas atkreipia dėmesį, kad šis skaičius nėra stebuklinga riba, kurią peržengus staiga tampame sveikesni – moksliniai tyrimai rodo reikšmingą naudą ir su mažesniu žingsnių skaičiumi.

„Nenorėčiau, kad skaičių ar madą mes pakeistume kitais – mano požiūriu, judesio įvairovė ir intensyvumas turi papildyti vienas kitą. Esame įpratę skaičiuoti žingsnius, kilometrus ar treniruočių minutes, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kokiu intensyvumu judame“, – pabrėžia treneris.

 

Kuo „japoniškas ėjimas“ naudingas organizmui

Intervalinis ėjimas gali būti naudingas labai plačiam žmonių ratui, pasakoja specialistas: tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek tiems, kurie nori pagerinti savo fizinį pajėgumą, tačiau dėl įvairių priežasčių to daryti nenori ar negali sporto salėse. Pagrindine „japoniško ėjimo“ nauda treneris vadina galimybę treniruoti organizmą skirtingu intensyvumu.

„Einant sparčiau, raumenims reikia daugiau energijos, deguonies, todėl padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas, aktyvėja kraujotaka. Lėtesnio ėjimo intervalas yra ne ką mažiau svarbus – tai proga fiziškai atsigauti, vėl sutelkti dėmesį į judėjimo kokybę, kvėpavimą, laikyseną bei pasiruošti kitam intervalui. Taip mokomės ne tik palaipsniui didinti krūvį, bet ir sąmoningai jį valdyti“, – aiškina G. Eičas.

Pasak specialisto, nereikėtų pamiršti ir psichologinės naudos – reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti mažinti stresą, gerinti nuotaiką ir miego kokybę. Tai ypač aktualu moterims: „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso duomenimis, stresą kasdieniame gyvenime jaučia 44,3 proc. moterų, palyginti su 32,3 proc. vyrų.

Tyrimas taip pat rodo, kad moterys rūpinimąsi savimi gerokai dažniau sieja su laiku sau ir poilsiu – taip nurodo 45 proc. moterų ir 22,8 proc. vyrų. Todėl toks judėjimo būdas gali būti patrauklus toms, kurioms svarbu rasti ne tik sveikatai naudingą, bet ir realistiškai į kasdienybę įterpiamą fizinio aktyvumo formą.

„Intervalinis ėjimas gali būti patrauklus žmonėms, kuriems sunku rasti laiko ilgesnėms treniruotėms. Net ir trumpesnis, sąmoningai suplanuotas ėjimas į darbą gali tapti vertinga kasdienio rūpinimosi savimi dalimi. Reguliariai praktikuojant intervalinį ėjimą gali gerėti aerobinis pajėgumas, fizinio krūvio toleravimas ir kojų raumenų jėga“, – vardija treneris.

 

Nuo ko pradėti, jei iki šiol nesportavote

Norintiems pradėti judėti daugiau, treneris primena krūvį didinti palaipsniui. Visų pirma reikėtų įsivertinti savo fizinį pajėgumą – jei iki šiol mažai judėjote, pirmiausia vertėtų priprasti prie reguliaraus vaikščiojimo, o tik tada įtraukti spartesnius intervalus.

„Pradedantiesiems siūlyčiau paprastesnį „japoniško ėjimo“ variantą: 3 minutes eikite įprastu tempu, tuomet 1 minutę – sparčiau. Pradžiai pakaktų 15–20 minučių, 2–3 kartus per savaitę“, – pataria jis. Intensyvumą galima vertinti pagal kvėpavimą ir savijautą – spartesnio ėjimo metu kvėpavimas turėtų padažnėti, tačiau žmogus vis dar galėtų laisvai bendrauti ir kontroliuoti savo judesius.

„Tuomet rekomenduočiau didinti bendrą ėjimo trukmę ir gebėjimą toleruoti krūvį, o ne skubėti didinti greitį. Pavyzdžiui, pasiekus 30 minučių intervalinio ėjimo, vėliau galima grįžti prie 20 minučių treniruotės, tačiau spartesniu tempu. Svarbiausia nesistengti vienu metu didinti visų krūvio parametrų, o tiesiog kurį laiką pabandyti išlaikyti fizinio aktyvumo nuoseklumą“, – sako G. Eičas.

Vienu didžiausių šio metodo privalumų treneris vadina jo pritaikomumą – ėjimas gali būti puiki pradžia siekiant aktyvesnio gyvenimo būdo arba vertingas jau esamos fizinio aktyvumo rutinos papildymas. „Tačiau norint išlikti visapusiškai fiziškai pajėgiam, vien vaikščiojimo nepakanka. Organizmui reikia įvairiapusio fizinio krūvio, todėl svarbu derinti jėgos, mobilumo ir kardio treniruotes“, – pabrėžia jis.

 

Ką verta turėti namų vaistinėlėje pradedant vaikščioti dažniau

Pradėjus judėti aktyviau, organizmas į naują krūvį gali sureaguoti įvairiai. Vaistininkė Jelena Deksnienė sako, kad po ilgesnių ar aktyvesnių pasivaikščiojimų žmonės į vaistinę dažniausiai ateina ne dėl „sportinių“ papildų, o dėl visai praktiškų problemų.

„Bene dažniausias nusiskundimas – pėdų nutrynimai ir pūslės. Jie paprastai atsiranda dėl netinkamos avalynės, drėgmės ir trinties. Čia gali padėti hidrokoloidiniai pleistrai, malšinantys skausmą ir greitinantys gijimą, o profilaktiškai verta naudoti apsauginius pieštukus nuo nutrynimų“, – sako ji.

Kitas dažnas nusiskundimas – raumenų maudimas ar įsitempimas, ypač po ilgesnių pasivaikščiojimų kalvotomis vietovėmis ar laiptais. Tokiais atvejais gali būti naudingi šildantys arba šaldantys geliai, kai kuriems žmonėms aktualūs ir magnio preparatai.

„Taip pat pakankamai dažna ir nemaloni bei skausminga problema – vidinės šlaunų pusės nutrynimas. Jai spręsti tinka barjeriniai kremai su cinku, raminantys, regeneruojantys kremai arba balzamai su pantenoliu arba alantoinu“, – pataria vaistininkė.

Dėl papildų vaistininkė pataria neskubėti. „Pradėjus aktyviau judėti, raumenims reikia daugiau energijos ir greitesnio atsistatymo, tad gali praversti magnis, elektrolitai, omega-3 ar vitaminas D. Bet nebūtina viską pirkti iš karto – verčiau įsiklausyti į kūną“, – sako J. Deksnienė. Jos teigimu, raumenų trūkčiojimas ar naktinis mėšlungis gali signalizuoti magnio stoką, o galvos svaigimas, staigus jėgų kritimas ar raumenų silpnumas – kad organizmą vertėtų papildyti elektrolitais.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos medicina 

Nuotrauka: freepik.com

Padėk sau
Skaityti daugiau
masks
Magnis: kiek jo reikia, kur jo gauti ir kaip suprasti papildo etiketę
masks
Sekmadienio nerimas: kaip kokybiškai pailsėti
masks
Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų mityba netinkama: ką reikėtų keisti savo lėkštėje?