Spalio 8-ąją, Pasaulinę regėjimo dieną, Lietuvos optometrininkų asociacija ragina nelaukti, kol regėjimas pradės trukdyti kasdieniam gyvenimui. Higienos instituto duomenimis, 2025 metais akies ir jos priedinių organų ligų diagnozės Lietuvoje užregistruotos daugiau kaip 614 tūkstančių žmonių. Asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė primena, kad geras regėjimas dar nepatvirtina, jog akys sveikos.
„Žmogus gali gerai matyti tekstą, vairuoti automobilį ir manyti, kad jo akys sveikos. Tačiau kai kurios akių ligos ankstyvose stadijose gali nesukelti pastebimų simptomų. Todėl raginame nelaukti regėjimo pablogėjimo ir su specialistu aptarti, kokios patikros bei jų dažnumas reikalingi“, – sako V. Kačergienė.
Lietuvos duomenys rodo problemos mastą
Higienos instituto duomenimis, 2025 metais Lietuvoje glaukoma užregistruota 103 332 žmonėms, senatvinė ir kitos kataraktos – 134 391 žmogui. Trumparegystės diagnozė užregistruota 128 742, o toliaregystės – 149 543 žmonėms. Regėjimo sutrikimų ir aklumo grupės diagnozės (H53–H54) užregistruotos 65 892 žmonėms.
Tai gydymo įstaigose užregistruotų regos sutrikimų duomenys, neapimantys nenustatytų ligų. Vienam žmogui gali būti užregistruotos kelios diagnozės, todėl atskirų grupių skaičių sudėti negalima.
„Šie skaičiai pirmiausia kalba apie žmones, kuriems reikalinga pagalba. Vienam svarbu aiškiai matyti mokyklos lentą, kitam – saugiai vairuoti, skaityti ar tęsti darbą. Todėl regėjimo problemų nereikėtų vertinti vien pagal tai, kiek jos šiuo metu vargina. Svarbu suprasti jų priežastį ir žinoti, ar pakanka regėjimo korekcijos, ar reikalingas tolesnis ištyrimas“, – teigia asociacijos prezidentė.
Europoje milijonai glaukomos atvejų lieka nenustatyti
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jos Europos regione apie 90 mln. žmonių turi regėjimo sutrikimų arba yra akli – tai maždaug 9 procentai regiono gyventojų.
2025 metais žurnale „Ophthalmology“ paskelbto tyrimo autoriai apskaičiavo, kad Europoje tarp 40 metų ir vyresnių gyventojų glaukoma serga apie 12,3 mln. žmonių, iš kurių 6,9 mln. liga dar nediagnozuota. Šis įvertis rodo, kad daugiau nei pusė glaukomos atvejų lieka nenustatyti.
Glaukoma pažeidžia regos nervą. Dažniausia jos forma gali ilgą laiką vystytis be žmogui pastebimų simptomų, o ligos padaryta žala regėjimui yra negrįžtama. Laiku nustatyta liga ir pradėtas gydymas padeda saugoti likusį regėjimą. Todėl ankstyvas nustatymas svarbus dar iki tol, kol žmogus pats pajunta pokyčius.
Šiame kontekste taip pat svarbi trumparegystė – nors trumpuoju laikotarpiu ji lengvai koreguojama, ji kelia riziką, gerokai viršijančią paprastą refrakcijos ydą: Europoje ji jau vargina 227 mln. žmonių, o prognozuojama, kad iki 2035 m. trumparegystė bus būdinga pusei visų mokyklą baigiančių europiečių.
Prie regėjimo pokyčių galima priprasti
Regėjimo pokyčiai ne visada būna staigūs. Žmogus ima skaityti ryškesnėje šviesoje, padidina raides telefone ar vengia vairuoti sutemus. Tokie prisitaikymo būdai gali palengvinti kasdienybę, tačiau nepaaiškina, kodėl regėjimas pasikeitė.
„Prie pamažu atsirandančių pokyčių galima priprasti ir pradėti juos laikyti savaime suprantamais. Svarbu įvertinti jų priežastį. Akinių parinkimas gali padėti matyti aiškiau, tačiau jis neatsako į visus klausimus apie akių sveikatą“, – pabrėžia V. Kačergienė.
Reikalingų tyrimų apimtis ir patikrų dažnumas priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, šeimos ligų istorijos bei kitų rizikos veiksnių. Įtarus akių ligą, būtinas gydytojo oftalmologo įvertinimas. Optometrininkų, šeimos gydytojų ir gydytojų oftalmologų bendradarbiavimas padeda žmogui laiku gauti reikalingą pagalbą.
Patikros metu verta papasakoti specialistui, kada atsirado pokyčiai, kokiomis aplinkybėmis jie labiausiai pastebimi ir ar panašių akių ligų yra buvę šeimoje. Taip pat svarbi informacija apie bendrą sveikatos būklę. Toks pokalbis padeda parinkti reikalingus tyrimus ir suplanuoti tolesnę priežiūrą.
Vaikų regėjimui reikia nuolatinio dėmesio
Trumparegystė dažnai pradeda vystytis vaikystėje. Jos požymiai gali būti sunkumas aiškiai matyti toliau esančius objektus, prisimerkimas ar akių nuovargis. Vaikas ne visuomet pats pasako, kad mato prasčiau, todėl svarbu atkreipti dėmesį į pasikeitusius įpročius ir pasirūpinti regėjimo patikra.
JAV Nacionalinis akių institutas nurodo, kad daugiau laiko lauke praleidžiantys vaikai rečiau tampa trumparegiai. Tačiau buvimas lauke nepakeičia patikros ar paskirtos regėjimo korekcijos. Jei trumparegystė jau nustatyta, jos stebėjimo ir priežiūros planą reikia aptarti su specialistu.
„Vaiko regėjimo patikra neturėtų baigtis vien pažymėjimo gavimu. Tėvams svarbu suprasti patikros rezultatą: ar regėjimas atitinka vaiko poreikius, ar reikalingi akiniai, kada numatoma kita patikra. Jei rekomenduotas tolesnis ištyrimas, būtina pasirūpinti, kad jis būtų atliktas“, – pabrėžia V. Kačergienė.
Akių priežiūra turi būti lengvai pasiekiama
Pasaulinės regėjimo dienos proga Europos optometrijos ir optikos taryba (ECOO) ragina stiprinti optometrijos ir optikos specialistų vaidmenį pirminėje akių ir regėjimo priežiūroje, gerinti reguliarių patikrų finansavimą ir rengti nacionalinius akių sveikatos planus.
Tai reiškia, kad akių sveikatos klausimai turi būti sprendžiami ir sveikatos sistemos lygmeniu. Gyventojui reikia aiškaus kelio nuo pirmojo kreipimosi iki reikalingų tyrimų bei gydymo. Kiekvienas specialistas turi veikti pagal savo kompetenciją, o pastebėjus galimos ligos požymius žmogus turi būti nukreiptas pas gydytoją oftalmologą.
Lietuvos optometrininkų asociacija ragina diskutuoti apie tai, kaip geriau panaudoti skirtingų specialistų kompetencijas ir sudaryti sąlygas gyventojams gauti pagalbą arčiau gyvenamosios vietos. Reguliarios patikros, aiški informacija apie paslaugas ir nuoseklus specialistų bendradarbiavimas turėtų tapti kasdienės akių priežiūros dalimi.
„Žmogui turi būti aišku, kur kreiptis, kokią pagalbą jis gali gauti ir ką daryti toliau. Regėjimas lemia galimybes mokytis, dirbti ir išlaikyti savarankiškumą. Todėl akių priežiūra turi būti pasiekiama ir tuomet, kai žmogus dar nejaučia ryškių sutrikimų“, – teigia Lietuvos optometrininkų asociacijos prezidentė.
Asociacija kviečia Pasaulinę regėjimo dieną prisiminti, kada paskutinį kartą buvo tikrintas regėjimas, ir su specialistu aptarti, ar reikalingas išsamesnis akių sveikatos įvertinimas.
„Norime, kad žmogus ateitų pasitikrinti ne vien tada, kai nebegali perskaityti teksto ar ima sunkiai atpažinti veidus. Dėmesys akių sveikatai turi prasidėti anksčiau. Pasaulinė regėjimo diena – tinkama proga prisiminti atidėliotą patikrą ir skirti laiko savo regėjimui“, – kviečia V. Kačergienė.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.
Informacija iš:
Nuotrauka: freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
