Gripas dažnai tapatinamas su paprastu peršalimu ar kitų virusų sukeliamomis ligomis, todėl dažnai manoma, kad gripas lengva liga. Nors gripo ir peršalimo simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, tačiau šios ligos sukeliamos skirtingų sukėlėjų, o pasireiškiantys simptomai bei ligos baigtis taip pat skiriasi. Gripas - tai virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, bei pasireiškianti staigia pradžia, lydima karščiavimo(>38oC), galvos, raumenų skausmo bei kosulio, gerklės skausmo, kvėpavimo sutrikimo, slogos. Gripas skiriasi nuo kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų tuo, kad sukelia sunkias komplikacijas.
Gripas ir ūminės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Pasaulio šalyse, esančiose šiaurėje šiomis infekcijomis dažniau sergama žiemos sezonu. Lietuvoje kasmet užregistruojama vidutiniškai 100 tūkstančių susirgimų gripu, apie 400 tūkstančių -ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas viena iš infekcijų, kuriai būdingas epideminis sergamumas. Šios ligos svarbą lemia tai, jog ji sukelia sunkias komplikacijas, ypač žmonėms virš 65 m. ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Taigi gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sudaro didžiausią dalį užkrečiamųjų ligų, sąlygodamos ne tik žalą žmonių sveikatai bei ekonominius ir socialinius nuostolius.
Vienintelė efektyvi gripo profilaktikos priemonė- skiepai. Vakcinacijos pagrindinis tikslas yra apsaugoti visus asmenis, o ypač rizikos grupių asmenis, nuo gripo sukeliamų komplikacijų.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais iki prasidedant gripo pakilimo laikotarpiui (rugsėjo - gruodžio mėnesiais). Gripo vakcinų sudėtis kiekvienais metais yra keičiama remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Kadangi gripo sezono metu gali cirkuliuoti du ar daugiau gripo virusų, gaminamos vakcinos, kurių sudėtyje yra trys antigenai. A (H1N1) tipo , A(H3N2) tipo ir B tipo gripo virusų antigenai. Lietuvoje naudojamos skaldyto viruso (Fluarix, Vaxigrip) ir subvienetinė (Influvac) gripo vakcinos. Visos gripo vakcinos vertinamos kaip saugios ir efektyvios.
Gripo vakcinos labai retai sukelia nepageidaujamus reiškinius. Kartais po skiepijimo gali atsirasti: paraudimas dūrio vietoje, skausmingumas, patinimas, nedidelis karščiavimas, kurie išnyksta po keletos dienų.
Žmonės, alergiški vištos kiaušiniams ar turėjo sunkias povakcinines reakcijas į ankstesnius gripo skiepus, vaikai, jaunesni nei 6 mėnesių amžiaus, asmenys sergantys kuria nors ūmia liga yra neskiepijami ar skiepai atidedami vėlesniam laikui.
Taigi, kiekvienas gali apsisaugoti nuo gripo keliamos grėsmės, skiepydamasis.Parengė
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras
2008 m. rugsėjo mėn.
Gripas ir ūminės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Pasaulio šalyse, esančiose šiaurėje šiomis infekcijomis dažniau sergama žiemos sezonu. Lietuvoje kasmet užregistruojama vidutiniškai 100 tūkstančių susirgimų gripu, apie 400 tūkstančių -ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas viena iš infekcijų, kuriai būdingas epideminis sergamumas. Šios ligos svarbą lemia tai, jog ji sukelia sunkias komplikacijas, ypač žmonėms virš 65 m. ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Taigi gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sudaro didžiausią dalį užkrečiamųjų ligų, sąlygodamos ne tik žalą žmonių sveikatai bei ekonominius ir socialinius nuostolius.
Vienintelė efektyvi gripo profilaktikos priemonė- skiepai. Vakcinacijos pagrindinis tikslas yra apsaugoti visus asmenis, o ypač rizikos grupių asmenis, nuo gripo sukeliamų komplikacijų.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais iki prasidedant gripo pakilimo laikotarpiui (rugsėjo - gruodžio mėnesiais). Gripo vakcinų sudėtis kiekvienais metais yra keičiama remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Kadangi gripo sezono metu gali cirkuliuoti du ar daugiau gripo virusų, gaminamos vakcinos, kurių sudėtyje yra trys antigenai. A (H1N1) tipo , A(H3N2) tipo ir B tipo gripo virusų antigenai. Lietuvoje naudojamos skaldyto viruso (Fluarix, Vaxigrip) ir subvienetinė (Influvac) gripo vakcinos. Visos gripo vakcinos vertinamos kaip saugios ir efektyvios.
Gripo vakcinos labai retai sukelia nepageidaujamus reiškinius. Kartais po skiepijimo gali atsirasti: paraudimas dūrio vietoje, skausmingumas, patinimas, nedidelis karščiavimas, kurie išnyksta po keletos dienų.
Žmonės, alergiški vištos kiaušiniams ar turėjo sunkias povakcinines reakcijas į ankstesnius gripo skiepus, vaikai, jaunesni nei 6 mėnesių amžiaus, asmenys sergantys kuria nors ūmia liga yra neskiepijami ar skiepai atidedami vėlesniam laikui.
Taigi, kiekvienas gali apsisaugoti nuo gripo keliamos grėsmės, skiepydamasis.Parengė
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras
2008 m. rugsėjo mėn.
Sveikata
Skaityti daugiau
