Apgamai: ne kiekvieną galima naikinti lazeriu

„Ne visi piktybiniai dariniai atrodo kaip „baisūs apgamai“. Melanoma gali būti maža, vienspalvė, net rausva ar priminti paprastą mazgelį. Odos vėžys taip pat gali atrodyti kaip negyjanti žaizdelė, nuolat atsinaujinantis šašas ar kraujuojantis gumbelis“, – sako Lazerinės dermatologijos centro vadovas, gydytojas onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas.

Anot jo, iš pirmo žvilgsnio panašūs odos dariniai gali būti visiškai skirtingi, todėl prieš juos šalinant svarbu tiksliai nustatyti, su kuo turite reikalą.

Ką gali parodyti audinio tyrimas?

Jei įtartinas darinys sunaikinamas ar pašalinamas taip, kad nelieka tinkamo audinio histologiniam tyrimui, gali būti prarasta diagnozei ir gydymui svarbi informacija, kurios vėliau atkurti nebeįmanoma.

Todėl prieš šalindamas darinį gydytojas pirmiausia jį apžiūri ir įvertina dermatoskopu – specialiu prietaisu, padedančiu pamatyti plika akimi nematomas odos darinio struktūras. Tačiau jei kyla įtarimas, kad darinys gali būti piktybinis, vien apžiūros nepakanka.

Tokiu atveju atliekama apgamo šalinimo operacija, pašalintas apgamas siunčiamas histologiniam tyrimui. Audinys siunčiamas į laboratoriją, kur patologas jį ištiria mikroskopu. Būtent histologinis tyrimas leidžia patikimai nustatyti, ar darinys yra gerybinis, ar piktybinis.

„Siuntimas histologiniam tyrimui dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu. Jis reiškia, kad turime klausimą, į kurį reikia patikimo atsakymo. Nuo jo priklausys, ar pašalinus darinį gydymas bus baigtas, ar reikės tolesnių veiksmų“, – aiškina dr. V. Sidorovas.

Jei nustatoma melanoma, svarbu žinoti ne tik tai, kad darinys piktybinis. Histologinis tyrimas parodo ir naviko tipą, jo storį bei kitus požymius, nuo kurių priklauso tolesnis gydymas. Kai kuriais atvejais po pirminio darinio pašalinimo gali prireikti platesnės operacijos, o esant didesnei išplitimo rizikai – ir papildomų tyrimų.

Kada lazeris netinka?

Lazeris gali būti tinkamas aiškiai diagnozuotiems gerybiniams dariniams – pavyzdžiui, kai kurioms karpoms, seborėjinėms keratozėms arba tam tikro tipo apgamams. Tačiau jei darinio kilmė neaiški arba kyla įtarimas dėl melanomos, toks metodas netinka.

„Pacientas gali klausti, kodėl siūlome pjūvį, jeigu darinį būtų galima pašalinti lazeriu. Tačiau jei mums reikia audinio tyrimui, jo negalime tiesiog sunaikinti. Darinio išnykimas nuo odos paviršiaus dar nereiškia, kad problema išspręsta“, – sako onkodermatologas.

Įtarus melanomą, dažniausiai siekiama pašalinti visą įtartiną darinį ir perduoti jį histologiniam tyrimui. Jei dėl darinio dydžio ar vietos to padaryti iš karto netikslinga, gydytojas parenka kitą biopsijos būdą.

Mažas apgamas dar nereiškia, kad jis nepavojingas

Specialistai ragina atkreipti dėmesį pirmiausia į besikeičiančius darinius. Pasitikrinti verta, jei apgamas pradėjo augti, keisti spalvą ar formą, tapo asimetriškas, jo kraštai pasidarė nelygūs arba jis akivaizdžiai skiriasi nuo kitų žmogaus apgamų.

Svarbu ir tai, kad melanoma nebūtinai būna didelė ar tamsi. Ji gali būti mažesnė nei 6 milimetrai, o kai kurios melanomos gali atrodyti kaip rausvas ar beveik odos spalvos mazgelis.

Gydytojui taip pat reikėtų parodyti darinį, kuris pradėjo niežėti, kraujuoti ar kitaip keistis. Dėmesio verta ir negyjanti žaizdelė, vis atsinaujinantis šašas ar didėjantis odos mazgelis – taip gali pasireikšti ir kitos odos vėžio formos.

Vis dėlto tokie požymiai savaime dar nereiškia vėžio. Didžioji dalis odos darinių yra gerybiniai, o ne kiekvienam apgamui ar karpai reikia biopsijos.

Prieš procedūrą verta užduoti tris klausimus

V. Sidorovo teigimu, pacientui nereikia pačiam spręsti, ar darinys pavojingas ir kaip jį šalinti. Tačiau prieš procedūrą verta paklausti trijų dalykų: kokia yra darinio diagnozė, kodėl siūlomas būtent toks šalinimo būdas ir ar pašalintas audinys bus siunčiamas histologiniam tyrimui.

„Kosmetinis rezultatas svarbus, bet jis negali būti svarbesnis už diagnozę. Jei darinys kelia bent menkiausią įtarimą, pirmiausia turime išsiaiškinti, kas tai yra. Tik tada galima spręsti, ar pakaks jį pašalinti, ar reikės ir tolesnio gydymo“, – sako Lazerinės dermatologijos centro vadovas, gydytojas onkodermatologas dr. V. Sidorovas.

Žmogui rūpi, kad darinio neliktų ir oda gražiai sugytų, tačiau ne mažiau svarbu žinoti, kas bus daroma su pašalintu audiniu ir, jei jis siunčiamas tyrimams, kada bus gautas galutinis atsakymas.