Žmonėms, turintiems didelį trimetilamino oksido (TMAO) kiekį kraujo plazmoje, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra 2,5 karto didesnė nei tiems, kurių TMAO kiekis yra mažesnis. TMAO markeris gali turėti svarbią prognostinę reikšmę šių ligų rizikai. TMAO kiekis organizme priklauso nuo maiste esančio lecitino ir žarnyno mikroorganizmų veiklos, – skelbiama žurnale “New England Journal of Medicine“.
Lecitinas: gerai ar blogai?
Iki šiol buvo žinoma, kad fosfolipidai, tarp jų – lecitinas, vertinami kaip lipotropinį poveikį turinčios medžiagos, kurios mažina cholesterolio kiekį organizme, skatina tulžies išskyrimą, riebiųjų rūgščių pasisavinimą žarnyne. Tačiau yra nemažai klinikinių tyrimų, kurie rodo, kad jų vartojimas didina kraujuje trimetilamino oksido (TMAO) kiekį – medžiagos, kuri skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse.
TMAO – normalios žarnyno mikrofloros metabolizmo produktas, kurio koncentracija kartu su maistu gaunamu lecitinu yra tiesiog proporcinga širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Mažėjant su maistu gaunamo lecitino ar slopinant normalią žarnyno mikroflorą antibiotikais rizika mažėja.
Ilgą laiką skiriant plataus spektro antibiotikus, mikrobai įgyja rezistentiškumą, tačiau vengiant produktų, kuriuose yra didelis kiekis lecitino: kiaušinių, kepenų, kiaulienos ar jautienos – galima sumažinti TMAO kiekį.
Didesnis TMAO kiekis – didesnė rizika
Amerikiečiai atliko klinikinę studiją iš dviejų etapų. Pirmame etape dalyvavo sveiki žmonės, kurių radioizotopais žymėti TMAO ir jos metabolitų (cholinų ir betadinų) kiekis plazmoje buvo matuojamas suvalgius du kietai virtus kiaušinius. Daliai iš dalyvių po savaitę laiko buvo skiriami plataus spektro antibiotikai tam, kad būtų slopinama žarnyno flora. TMAO ir jos metabolitai buvo matuojami po antibiotikų kurso bei mėnesio jam pasibaigus.
Tyrimas parodė, kad žarnyno mikroorganizmai vaidina svarbų vaidmenį produkuojant TMAO iš maisto fosfatidilcholinų, plataus spektro antibiotikai laikinai slopina žarnyno mikroflorą, taigi TMAO produkciją, kuri vėlgi atsikuria po ilgesnio laiko juos nutraukus.
Antrame klinikinio tyrimo etape buvo siekiama nustatyti klinikinę TMAO įtaką. Tyrėjai trejus metus matavo TMAO 4007 nevalgiusiems pacientams, kuriems atlikta elektyvinė diagnostinė koronarinė angiografija.
Buvo nustatyta, kad nepalankios širdies ir kraujagyslių ligų išeitys susijusios su didesniu TMAO kiekiu plazmoje (vidutiniškai 5.0 μM vs 3.5 μM) lyginant su normaliu TMAO kiekiu. Padidėjęs TMAO kiekis buvo susijęs su 3,37 karto aukštesne mirties rizika, 2,13 karto aukštesne rizika patirti nemirtiną miokardo infarktą ar insultą.
Prognostinė TMAO reikšmė
Mokslininkai mano, kad TMAO kiekio nustatymas yra kliniškai reikšmingas, nes gali turėti svarbią prognostinę reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Bus vykdomi tolesni tyrimai siekiant išsiaiškinti, kaip kinta TMAO kiekis plazmoje žemos rizikos pacientų grupėse: moterims, žmonėms per 65 metus, turintiems žemą kraujo lipidų kiekį, normalų kraujospūdį ir koks jo ryšis su kitais širdies bei kraujagyslių ligų rizikos markeriais.
Mokslininkai pabrėžia, kad nors vegetariška ar daug skaidulų turinti dieta gali sumažinti cholino įtaką aterosklerozės vystymuisi, tačiau ji neturi būti vienpusiška, tik saikinga. Cholinai yra būtina dietos dalis, kurios eliminavimas gali sukelti deficitines būkles, todėl moksliškai pagrįstoms rekomendacijoms būtini išsamesni tyrimai.
Kita tyrinėjimų sritis yra antibiotikai ar probiotikai, kurie slopindami žarnyno mikroflorą mažina TMAO kiekį kraujo plazmoje.
Svarbiausia – saikas
„Iš pirmo žvilgsnio tyrimo rezultatai gali atrodyti gana sensacingi. Tačiau ir anksčiau panašaus revoliucinio pobūdžio tyrimų yra buvę, bet po kurio laiko jų reikšmė ženkliai sumažėjo ar tiesiog atsirado papildomos medžiagos, parodančios tokio tyrimo vertę, – naujieną pakomentavo gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Arūnas Maksvytis. – Šiuo tyrimu nustatytas dar vienas mechanizmas, kokiu būdu yra skatinamas aterosklerozės procesas. Kokiu būdu bus bandoma jį paveikti, parodys ateitis ir būsimi tyrimai.“
Jo nuomone, metabolizmui būtinas lecitinas mityboje niekaip nėra išvengiamas, o jo ribojimas turi būti racionalus – juk ir šiaip nerekomenduojama valgyti labai daug kiaušinių ar kiaulienos. Taigi čia saiko klausimas yra svarbiausias. O trumpalaikis žarnyno mikrofloros nuslopinimas duoda tik trumpalaikį rezultatą – tai sakoma ir tyrėjų išvadose.
„Mitybos ypatumus skirčiau į dvi dalis – vienaip reiktų elgtis turintiems antsvorio, kitaip – neturintiems jo. Visa mitybos schema turėtų būti orientuota į kūno masės normalizavimą ir palaikymą, po to reikėtų žiūrėti, kad maisto medžiagų santykis būtų tinkamas atsižvelgiant į dietologų ir kardiologų rekomendacijas (skaidulos, daržovės, žuvis, augaliniai riebalai, liesa mėsa, druskos ir cukraus ribojimas etc.)“, – pataria A. Maksvytis.
Šaltiniai
Tang WHW, et al “Intestinal microbial metabolism of phosphatidylcholine and cardiovascular risk” N Engl J Med 2013;368:1575-84.
Loscalzo J, et al “Gut microbiota, the genome, and diet in atherogenesis” N Engl J Med 2013; 368:1547-49.
F.H. Karlsson et al. Symptomatic atherosclerosis is associated with an altered gut metagenome. Nature Communications. DOI: 10.1038/ncomms2266
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
