Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2026 m. gegužės mėnesį Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai (Kauno apskrityje – 5 atvejai, Panevėžio apskrityje – 1), iš jų 2 – įvežtiniai: asmenys buvo išvykę į Lenkiją ir į P. Korėją. Visi susirgę asmenys yra suaugę, tarpusavyje nesusiję. 2025 m. Lietuvoje registruota 11 tymų atvejų (Vilniaus apskrityje – 5 atvejai, Kauno apskrityje – 4 atvejai, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse po 1 tymų atvejį). 7 iš 11 atvejų buvo įvežtiniai.
Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programoje numatyta pasiekti ne mažesnes kaip 95 proc. skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR) apimtis. 2025 m. Lietuvoje 2 m. amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys pirmąja MMR vakcinos doze siekė 85,8 proc., 7 m. amžiaus grupėje antrąja – 84,5 proc.
Esant bėrimui ir karščiavimui – atliekami tyrimai dėl tymų ir raudonukės
Tymai ir raudonukė – ūmios, virusinės užkrečiamosios ligos, kurioms būdingas karščiavimas, kosulys ir sloga, tačiau šie simptomai pasireiškia daugeliui viršutinių kvėpavimo takų susirgimų ir tik vėliau išryškėja tymams ar raudonukei būdingas bėrimas, t. y. raudonos, plokščios dėmės ir iškilūs mazgeliai. Norint nustatyti tikslią ligos diagnozę, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
Jei vaikui ar suaugusiam asmeniui pasireiškia karščiavimas ir bėrimas, panašus į tymų ar raudonukės, siekiant išsiaiškinti ligos sukėlėją bei saugant kitus visuomenės narius, būtina kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Primename, kad užsikrėtus tymais, gali išsivystyti komplikacijos, iš kurų dažniausios yra: vidurinės ausies, plaučių uždegimas, viduriavimas. Vienu iš 1000 tymų atvejų išsivysto ūmus encefalitas, kuris dažnai sukelia negrįžtamą smegenų pažeidimą. Didžiausia tymų komplikacijų rizika kyla kūdikiams ir vaikams iki 5 m. amžiaus, nėščiosioms, vyresniems nei 20 m. asmenims bei imunosupresinės būklės asmenims. Susirgus raudonuke irgi gali grėsti encefalitas, taip pat – poliartritas. Minėti virusai yra ypač pavojingi nėščiosioms.
Efektyviausia priemonė – skiepai
Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijami 15–16 mėn. ir 6–7 m. amžiaus vaikai. Pavėlavus pasiskiepyti nurodytais terminais, vaikams sudaromas individualus skiepijimo planas.
Darbuotojai, kurių profesija ar pareigos, susijusios su žmonių sveikatos priežiūros veikla, turėtų būti skiepijami darbdavio lėšomis.
Vyresni nei 38 m. asmenys, kurie galėjo būti paskiepyti tik viena vakcinos doze, pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, norintys pasiskiepyti antrąja tymų vakcinos doze ir sustiprinti bei įgyti ilgalaikį imunitetą tymams – skiepijami asmeninėmis lėšomis.
Sąlytį su įtariamu ar patvirtintu tymais sergančiu asmeniu turėję imlūs asmenys kuo skubiau, ne vėliau kaip per 72 val. nuo pirmojo artimo sąlyčio skiepijami valstybės biudžeto lėšomis. Nespėjus pasiskiepyti per 72 val., būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.
Dėl skiepijimo ar individualaus vaiko skiepijimo plano sudarymo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Daugiau informacijos apie skiepus skaitykite čia.
Informacija iš:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Image: freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
