Didžiausias sergamumas gripu ir peršalimo ligomis – Kaune

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje išlieka panašus.
 
42-ąją šių metų savaitę (spalio 15–21 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 65,7 atv./10 tūkst.  gyventojų.
 
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 42-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.
 
42-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldytas vienas asmuo 2–17 m. amžiaus grupėje.

Administracinės teritorijos 41 sav. (2018 m. spalio 8-14 d.) 42 sav. (2018 m. spalio 15-21 d.) Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Alytaus 2 1078 78,7 3 1015 74,1 Kauno 11 4368 77,7 12 4733 84,2 Klaipėdos 9 1947 61,4 0 1934 61,0 Marijampolės 1 835 59,7 2 769 54,9 Panevėžio 0 1297 58,4 0 1178 53,1 Šiaulių 6 1097 41,5 2 1163 44,0 Tauragės 0 484 50,0 4 536 55,4 Telšių 0 777 57,9 1 760 56,6 Utenos 0 629 48,0 0 553 42,2 Vilniaus 1 5574 70,3 1 5730 71,1 Iš viso Lietuvoje 30 18086 64,4 25 18371 65,4

ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.

Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.

Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.

"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia

Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia. 

Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą. 

Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.

{zemelapis}

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net