Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje sumažėjo.
Šeštąją šių metų savaitę (2019 m. vasario 4–10 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 159,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 182,7 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 6-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Klaipėdos administracinėje teritorijoje.
Šeštąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 355 asmenys, iš kurių – 47 vaikai iki 2 m., 165 vaikai – 2–17 m. amžiaus grupėje ir 143 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 20 asmenų, iš kurių – 11 vaikų ir 9 suaugę asmenys. Ligoninėje gydytos 5 nėščiosios.
2018–2019 m. gripo sezonu užregistruota 18 mirties nuo gripo atvejų.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse
| Administracinės teritorijos | 5 sav. (2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.) | 6 sav. (2019 m. vasario 4-10 d.) | ||||
| Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis, atv./10.000 gyventojų | Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis, atv./10.000 gyventojų | |
| Alytaus | 725 | 2 872 | 209,7 | 520 | 2 185 | 159,5 |
| Kauno | 2 492 | 11 117 | 197,7 | 2 431 | 10 371 | 184,5 |
| Klaipėdos | 1 770 | 6 096 | 192,2 | 2 064 | 6 200 | 195,5 |
| Marijampolės | 222 | 1 682 | 121,3 | 256 | 1 641 | 118,3 |
| Panevėžio | 985 | 3 636 | 167,8 | 664 | 2 959 | 136,6 |
| Šiaulių | 676 | 4 042 | 152,9 | 888 | 4 028 | 152,4 |
| Tauragės | 327 | 1 487 | 158,7 | 314 | 1 409 | 150,0 |
| Telšių | 450 | 2 160 | 162,4 | 665 | 2 403 | 180,6 |
| Utenos | 315 | 1 509 | 116,4 | 231 | 1 351 | 104,2 |
| Vilniaus | 3 070 | 15 456 | 191,9 | 2 282 | 12 115 | 150,4 |
| Iš viso Lietuvoje | 11 032 | 50 057 | 179,2 | 10 315 | 44 662 | 159,9 |
Epidemiją skelbia savivaldybės
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
- 65 m. ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.
Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.
Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.
"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia
Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia.
Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą.
Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.
{zemelapis}
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
