Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja.
13-ąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 26 d. – balandžio 1 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 78,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo dar mažiau – 58,2 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 13-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
Šių metų 13-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 49 asmenys. Iš jų - 4 vaikai iki 2 metų, 17 asmenų – 2-17 metų, likusieji – suaugusieji. Hospitalizuota viena nėščioji. Keturi asmenys buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausia hospitalizuotų asmenų buvo Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. 2017-2018 m. gripo sezonu registruota 14 mirties atvejų.
Praėjusią savaitę gripo epidemija vis dar buvo paskelbta septyniose savivaldybėse: Kauno, Alytaus, Klaipėdos miesto savivaldybėse ir Šilutės, Marijampolės, Mažeikių, Kretingos rajono savivaldybėse. Šiuo metu gripo epidemija nėra atšaukta tik Kauno miesto savivaldybėje.
Administracinės teritorijos 12 sav. (2018 m. kovo 19-25 d.) 13 sav. (2018 m. kovo 26 d. – balandžio 1 d.) Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Alytaus 74 1390 99,8 53 1359 97,1 Kauno 456 5855 103,6 229 4901 86,7 Klaipėdos 371 2636 82,9 208 2218 69,8 Marijampolės 102 1103 78,0 57 896 63,4 Panevėžio 88 1619 72,9 47 1526 68,8 Šiaulių 71 1587 59,4 37 1493 55,9 Tauragės 49 650 67,1 30 694 71,7 Telšių 85 1236 92,1 68 1180 87,9 Utenos 50 729 55,6 10 719 54,8 Vilniaus 213 8227 102,1 115 6998 86,9 Iš viso Lietuvoje 1559 25032 89,1 854 21984 78,2
* Duomenys atnaujinti 2018 m. balandžio 3 d.
* Duomenys atnaujinti 2018 m. balandžio 3 d.
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
- 65 m. ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.
Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.
Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.
"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia
Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia.
Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą.
Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.
{zemelapis}
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai.Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
