Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje sumažėjo.
Septintąją šių metų savaitę (2019 m. vasario 11–17 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 121,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 139,0 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 7-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Klaipėdos administracinėje teritorijoje.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 218 asmenų, iš kurių – 32 vaikai iki dvejų metų, 104 vaikai – 2–17 m. amžiaus grupėje ir 82 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 16 asmenų, iš kurių – keturi vaikai ir 12 suaugusių asmenų. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios.
2018–2019 m. gripo sezono metu užregistruota 20 mirties nuo gripo atvejų.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse
| Administracinės teritorijos | 6 sav. (2019 m. vasario 4-10 d.) | 7 sav. (2019 m. vasario 11-17 d.) | ||||
| Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis, atv./10.000 gyventojų | Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis, atv./10.000 gyventojų | |
| Alytaus | 520 | 2 185 | 159,5 | 352 | 1 686 | 123,0 |
| Kauno | 2 431 | 10 371 | 184,5 | 1 529 | 7 325 | 130,3 |
| Klaipėdos | 2 064 | 6 200 | 195,5 | 1 427 | 4 695 | 148,0 |
| Marijampolės | 256 | 1 641 | 118,3 | 182 | 1 384 | 99,8 |
| Panevėžio | 664 | 2 959 | 136,6 | 365 | 2 065 | 95,3 |
| Šiaulių | 888 | 4 028 | 152,4 | 540 | 2 905 | 109,9 |
| Tauragės | 314 | 1 409 | 150,0 | 225 | 1 060 | 113,1 |
| Telšių | 665 | 2 403 | 180,6 | 444 | 1 838 | 138,2 |
| Utenos | 231 | 1 351 | 104,2 | 150 | 1 016 | 78,4 |
| Vilniaus | 2 282 | 12 115 | 150,4 | 1 496 | 9 831 | 122,1 |
| Iš viso Lietuvoje | 10 315 | 44 662 | 159,9 | 6 710 | 33 805 | 121,0 |
Epidemiją skelbia savivaldybės
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
- 65 m. ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.
Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.
Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.
"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia
Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia.
Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą.
Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.
{zemelapis}
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
