Hormonų sutrikimai pakeičia net veido bruožus

Jeigu smarkiai pasikeitė jūsų žmonos ar vyro veido bruožai ir jūsų antroji pusė nuolat kuo nors nepatenkinta, pasiūlykite artimam žmogui pasitikrinti hormonų veiklą.

Keičia veido bruožus ir charakterį
Kintantis svoris yra vienas iš sutrikusios hormonų veiklos požymių, tačiau svoris gali ne tik augti, bet ir žymiai kristi. „Hormonai yra labai įvairūs, ir jų veiklos sutrikimų yra labai daug. Dėl endokrininių ligų gali sutrikti augimas, per trumpą laiką pasikeisti veido bruožai – padidėti nosis, skruostikauliai, atsirasti strijų, moterims gali padidėti plaukuotumas, vaikams laiku nediagnozuotos ligos gali lemti skaudžius augimo, fizinio ar protinio vystymosi sutrikimus. Jeigu skydliaukės veikla yra per aktyvi, padidėja širdies plakimas, atsiranda kūno drebulys, nerimas, irzlumas, nemiga, gali būti viduriavimas. Jeigu skydliaukės veikla yra sulėtėjusi, tuomet lėtėja medžiagų apykaita, žmogus tampa apatiškas, sausėja oda, lūžinėja nagai, slenka plaukai, užkietėja viduriai. Jausdami nepatogumą kakle, žmonės gali užčiuopti skydliaukės mazgus, bet tai nebūtinai yra susiję su hormonų veiklos pakitimais.
Susirgusieji diabetu jaučia didesnį troškulį, tad daugiau geria ir dažniau šlapinasi, gali didėti svoris, atsirasti odos niežulių, regėjimo sutrikimų, galūnių nutirpimo jausmas, - simptomus, į kuriuos privalu atkreipti dėmesį, vardija privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė. – Pernelyg intensyvi hormonų veikla ar jų nebuvimas gali negrįžtamai sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų veiklą“.Sutrikus tam tikrų hormonų veiklai, nukenčia ne tik žmogaus sveikata, bet ir socialinis gyvenimas: žmogus gali imti neadekvačiai reaguoti į įvairias situacijas, jam sunkiau bendrauti, žmogus tampa pernelyg pasyvus ar irzlus, jam gali pasireikšti depresijos simptomai.Kas yra hormonai?
Sėkmingai funkcionuojant hormonų sistemai mes augame, reaguojame į aplinką, dauginamės, apsisaugome nuo ligų. Nors tam tikrų hormonų koncentracijos moterų ir vyrų organizmuose skiriasi, bet apskritai endokrininės ligos būdingos tiek moterims, tiek vyrams, tiek ir vaikams – jos dažnai yra paveldimos.Hormonas – iš graikų kalbos kilęs žodis, reiškiantis „paskatinti judėti, keistis“. Vienoje organizmo vietoje pagaminta medžiaga, vadinama hormonu, per kraują pasklinda organizme. Organų ląstelės, turinčios į konkrečius hormonus reaguojančius receptorius, yra veikiamos atlikti skirtingas užduotis: sintezuoti baltymus, pakeisti medžiagų apykaitą, dalintis, ir panašiai. Hormonų veiklą ir su ja susijusias ligas tiria endokrinologija – itin plati medicinos sritis. Klasikinės hormonus gaminančios endokrininės liaukos yra galvoje esanti posmegeninė liauka, kuri yra „karalius“ ir visų kitų endokrininių liaukų reguliuotoja, po to – skydliaukė, prieskydinės liaukutės, kasa, antinksčiai, kiaušidės ir sėklidės. Hormonus arba į juos panašias medžiagas taip pat išskiria inkstai, širdis, jie gaminami ir virškinamajame trakte.

Gydymosi baimę skatina mitai
Skydliaukės ligomis moterys serga keturis kartus dažniau nei vyrai. Jų diagnozuojama vis daugiau, dabar – dviem Lietuvos gyventojams iš dešimties, o pusei iš jų – pavėluotai. Antra pagal dažnumą liga yra cukrinis diabetas, beveik vienodai būdingas tiek vyrams, tiek moterims. Lietuvoje bei Europoje juo serga kas dešimtas suaugęs žmogus. Visos kitos ligos yra šiek tiek retesnės, bet taip pat panašiai būdingos ir moterims, ir vyrams.

„Kai kurie žmonės yra linkę ignoruoti ligas, bijodami, kad reikės keisti savo gyvenimo būdą, o gydymas turės neigiamos įtakos išvaizdai. Iš tiesų delsiant gydyti endokrinines ligas gali būti negrįžtamai pažeisti įvairūs organai. Klaidingas įsitikinimas, kad vos susirgus diabetu reikalingos insulino injekcijos. Jos reikalingos tuomet, kai liga vėlai diagnozuojama ir yra progresavusi. Taip pat nėra pagrįsta baimė, kad gydant bet kokius hormonų sutrikimus svoris būtinai augs. Kai kuriais atvejais svorio net netenkama“, – sako dr. A. Abraitienė.

Endokrininių ligų diagnozė atliekama apklausus pacientą dėl nusiskundimų ir darant kraujo tyrimus. „Dabar galime atlikti labai tikslius tyrimus, kurie parodo, ar tam tikrų hormonų koncentracija yra normali, ar pakitusi. Taip pat visas liaukas galime apžiūrėti echoskopijos, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso pagalba“, - pasakoja privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ specialistė.

Endokrininės ligos gydomos medikamentais, bet dažniausiai prireikia ir chirurginio gydymo, ypač, kai yra susidarę augliai, kurie gamina tam tikrus hormonus. Be operacijos jų veiklą vaistais galima tik prislopinti. Paprastai endokrininės ligos, tokios, kaip skydliaukės, gydomos medikamentais, kol pasiekiama vadinamoji ligos remisija: pacientas yra beveik išgydytas, bet jį stebėti reikia visą gyvenimą, nes liga gali atsinaujinti. Cukrinis diabetas nėra iki galo išgydomas, pacientas visą gyvenimą turi laikytis tam tikro mitybos režimo ir vartoti medikamentus.
Endokrininės ligos dažniausiai yra paveldėtos, bet jų pasireiškimą gali paskatinti tam tikri išoriniai veiksniai: nutukimas, netinkamas gyvenimo būdas, dažna įtampa.
Gydytoja endokrinologė A. Abraitienė dėl endokrininių ligų profilaktikos pataria išlaikyti optimalų kūno svorį, nuolat sportuoti, vengti nuovargio, streso.

Informacija ir nuotrauka: