Alergija vadinama šio amžiaus rykšte. Europoje nuo alerginių ligų kenčia net 35 procentai žmonių.
Nors oficialios Lietuvos statistikos nėra, specialistai teigia, jog šie skaičiai mūsų šalyje nėra ženkliai mažesni. Lietuvoje alergija dažniausiai sukelia žiedadulkės, dulkių erkės, maisto produktai, pelėsiniai grybeliai, cheminės medžiagos, gyvūnai, paukščiai. Šių alergenų sukeliamos ligos yra rinitas, dilgėlinė, atopinis dermatitas, kontaktinis, astma.Nors pasaulyje atliekama daugybė klinikinių tyrimų, kuriami vis efektyvesni vaistiniai preparatai, skirti alergijos gydymui, tačiau mokslininkai ir medikai vieningai sutaria - gydymo nuo alergijos pagrindą sudaro alergiško žmogaus kontaktų su alergenais apribojimas bei alergenų kiekio namų aplinkoje mažinimas.DILGĖLINĖ
Dilgėlinė yra viena dažniausių odos ligų, kuri nors kartą gyvenime pasireiškia net ketvirtadaliui pasaulio gyventojų. Paprastai dilgėlinė retai kelia pavojų gyvybei, tačiau pasikartojantys jos simptomai esti sekinantys, smarkiai pabloginantys sergančiojo gyvenimo kokybę.
Šiandien dilgėlinė suvokiama kaip nevienalytė grupė alerginių ligų, kurioms būdingas vienodas požymis - odos bėrimas pūkšlėmis. Pusei pacientų ūminė dilgėlinė - bėrimas trunka trumpiau negu 6 savaites, lėtinė - ilgiau negu 6 savaitės. Dilgėlinės pūkšlės esti kartu su odos gilesnių sluoksnių patinimu (angioedema arba kvinkės edema).Dilgėlinę sukeliantys veiksniai Vaistai ir cheminės medžiagos
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas ir kt.), narkotiniai vaistai nuo skausmo, radiokontrastiniai preparatai, antibiotikai (penicilinas, sulfonamidai), insulinas, vitaminai, geltonos spalvos tabletės, maisto priedai - benzoatas, tartazinas. Maisto produktai
Maisto alergenai dažniausiai sukelia ūminę dilgėlinę. Pienas, kiaušinis, soja, riešutai, žuvis, jūros gėrybės, bananai, vynuogės, pomidorai, sūris ir kt.Maisto priedai (pseudoalergenai)
Jie gali provokuoti dilgėlinę (geltonas dažas tarhazinas, benzoatas, sieros dioksidas, sulfitai).
Sergantiems lėtine dilgėline rekomenduojama laikytis dietos, kurioje mažai maisto priedų.
Maisto priedai yra pseudoalergenai. Jie sukelia chemines, o ne alergines reakcijas organizme.
Dažniausiai slogą sukelia sieros dioksidas, benzoatas, geltonas dažas tarhazinas, skonį pagerinantis glutamatas, salicilatai.
Maisto alergenai ir priedai dažnai sukelia ir rinitą, ir bronchų simptomus (astmos priepuolį). Kontaktinės medžiagos: Vilna, šilkas, profesinės aplinkos veiksniai. Kosmetikos priemonės: Dažai, plaukų, nagų lakas, burnos skalavimo skystis, dantų pasta, kvepalai, rankų kremai, muilas, repelentai nuo vabzdžių.
Fiziniai veiksniai: Dermografizmas (rašymas ant odos), šviesa, spaudimas, šiluma, šaltis, vanduo, vibracija, UV saulės spinduliai.
Infekcijos: Dantų abscesas, kvėpavimo organų infekcijos (sinusitas, otitas, pneumonitas), cholecistitas, cistitas, hepatitas. Grybeliai ir kiti parazitaizitai Tinea, mielių grybelis, Candida, niežai, helmintai, pirmuonys. Sisteminės ligos: Reumatas, reumatoidinis artritas, leukemija, jungiamojo audinio ligos, vaskulitai. Endokrininė patologija: Skydliaukės ligos, mėnesinės, hormonų pokyčiai. Mažai pseudoalergenų turinti dieta: (adaptuota pagal Zuberbier T; 2000).
Medžiaga straipsniui pateikta Nycomed UAB atstovų.Klauskite gydytojo, koks yra efektyviausias alergijos simptomus slopinantis (antihistamininis) vaistas.Kiti rezorbcinio veikimo antihistamininiai vaistai [Pagal ATC klasifikaciją]
Nors oficialios Lietuvos statistikos nėra, specialistai teigia, jog šie skaičiai mūsų šalyje nėra ženkliai mažesni. Lietuvoje alergija dažniausiai sukelia žiedadulkės, dulkių erkės, maisto produktai, pelėsiniai grybeliai, cheminės medžiagos, gyvūnai, paukščiai. Šių alergenų sukeliamos ligos yra rinitas, dilgėlinė, atopinis dermatitas, kontaktinis, astma.Nors pasaulyje atliekama daugybė klinikinių tyrimų, kuriami vis efektyvesni vaistiniai preparatai, skirti alergijos gydymui, tačiau mokslininkai ir medikai vieningai sutaria - gydymo nuo alergijos pagrindą sudaro alergiško žmogaus kontaktų su alergenais apribojimas bei alergenų kiekio namų aplinkoje mažinimas.DILGĖLINĖ
Dilgėlinė yra viena dažniausių odos ligų, kuri nors kartą gyvenime pasireiškia net ketvirtadaliui pasaulio gyventojų. Paprastai dilgėlinė retai kelia pavojų gyvybei, tačiau pasikartojantys jos simptomai esti sekinantys, smarkiai pabloginantys sergančiojo gyvenimo kokybę.
Šiandien dilgėlinė suvokiama kaip nevienalytė grupė alerginių ligų, kurioms būdingas vienodas požymis - odos bėrimas pūkšlėmis. Pusei pacientų ūminė dilgėlinė - bėrimas trunka trumpiau negu 6 savaites, lėtinė - ilgiau negu 6 savaitės. Dilgėlinės pūkšlės esti kartu su odos gilesnių sluoksnių patinimu (angioedema arba kvinkės edema).Dilgėlinę sukeliantys veiksniai Vaistai ir cheminės medžiagos
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas ir kt.), narkotiniai vaistai nuo skausmo, radiokontrastiniai preparatai, antibiotikai (penicilinas, sulfonamidai), insulinas, vitaminai, geltonos spalvos tabletės, maisto priedai - benzoatas, tartazinas. Maisto produktai
Maisto alergenai dažniausiai sukelia ūminę dilgėlinę. Pienas, kiaušinis, soja, riešutai, žuvis, jūros gėrybės, bananai, vynuogės, pomidorai, sūris ir kt.Maisto priedai (pseudoalergenai)
Jie gali provokuoti dilgėlinę (geltonas dažas tarhazinas, benzoatas, sieros dioksidas, sulfitai).
Sergantiems lėtine dilgėline rekomenduojama laikytis dietos, kurioje mažai maisto priedų.
Maisto priedai yra pseudoalergenai. Jie sukelia chemines, o ne alergines reakcijas organizme.
Dažniausiai slogą sukelia sieros dioksidas, benzoatas, geltonas dažas tarhazinas, skonį pagerinantis glutamatas, salicilatai.
Maisto alergenai ir priedai dažnai sukelia ir rinitą, ir bronchų simptomus (astmos priepuolį). Kontaktinės medžiagos: Vilna, šilkas, profesinės aplinkos veiksniai. Kosmetikos priemonės: Dažai, plaukų, nagų lakas, burnos skalavimo skystis, dantų pasta, kvepalai, rankų kremai, muilas, repelentai nuo vabzdžių.
Fiziniai veiksniai: Dermografizmas (rašymas ant odos), šviesa, spaudimas, šiluma, šaltis, vanduo, vibracija, UV saulės spinduliai.
Infekcijos: Dantų abscesas, kvėpavimo organų infekcijos (sinusitas, otitas, pneumonitas), cholecistitas, cistitas, hepatitas. Grybeliai ir kiti parazitaizitai Tinea, mielių grybelis, Candida, niežai, helmintai, pirmuonys. Sisteminės ligos: Reumatas, reumatoidinis artritas, leukemija, jungiamojo audinio ligos, vaskulitai. Endokrininė patologija: Skydliaukės ligos, mėnesinės, hormonų pokyčiai. Mažai pseudoalergenų turinti dieta: (adaptuota pagal Zuberbier T; 2000).
| Galima valgyti | Draudžiama |
| Pagrindiniai maisto produktai | |
| Duona, batonas be konservantų, bulvės, ryžiai, neapdoroti grūdiniai, rupių kvietinių miltų makaronai (be kiaušinio), ryžių paplotėliai | Visi kiti maisto produktai(pvz,makaronai su kiaušiniu, pyragaičiai su kiaušiniu, pyragaičiai, bulvių traškučiai) |
| Riebalai | |
| Sviestas, augaliniai aliejai | Margarinas, majonezas ir visi kiti riebalai |
| Pieno produktai | |
| Šviežias pienas, kefyras, rūgpienis, šviežia grietinėlė, varškė, natūralus , varškės sūris. | Fermentinis sūris ir visi kiti pieno produktai |
| Gyvulinės kilmės maisto produktai | |
| Šviežia mėsa, malta mėsa be prieskonių | prieskoniais, rūkyti mėsos gaminiai, kiaušiniai, žuvis, jūros gėrybės |
| Daržovės | |
| Visos daržovės, išskyrus draudžiamas | Artišokai, žirneliai, grybai, ir pomidorų produktai, alyvuogės, paprika |
| Vaisiai | |
| Jokių vaisių! | Visos vaisių rūšys, džiovinti vaisiai, riešutai, vaisių sultys |
| Prieskoniai | |
| Druska, cukrus, porai, svogūnai, česnakų laiškai | Česnakų šakniavaisiai, prieskoniniai augalai |
| Saldumynai | |
| Jokių | Visi, net kramtomoji guma |
| Gėrimai | |
| Pienas, mineralinis vanduo, kava, juoda arbata | Alus, vynas, kiti alkoholiniai gėrimai, žolių arbatos |
| Kiti | |
| Sviestas, medus (jei nėra alergijos žiedadulkėms) | Uogienės, marmeladai, džemai ir kt |
Sveikata
Skaityti daugiau
