Vilnietis Marius, sulaukęs 40-ojo gimtadienio, netrukus sulaukė ir šeimos gydytojos skambučio – kvietimo dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje. Tyrimų rezultatai nebuvo tokie geri, kaip tikėtasi: dabar juos pakartoti vyras kviečiamas kas pusmetį, jam rekomenduotas ir gydymas. Ši patirtis Mariui kelia klausimą – ar būtent 40 metų tapo riba, kai išryškėjo sveikatos problemos, o gal jos galėjo vystytis ir anksčiau, tik jis apie jas nežinojo?
Širdies ligoms amžius – ne rodiklis
Kaip paaiškino Antakalnio poliklinikos gydytojas kardiologas Tomas Jablonskas, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa – skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų, nors šios ligos klastingos tuo, kad simptomų gali nesukelti ilgą laiką. „40–60 metų amžius pasirinktas ne todėl, kad iki šio amžiaus savo sveikata rūpintis nereikėtų. Priešingai, aterosklerozė gali prasidėti gerokai anksčiau, tačiau šiame amžiuje ypač svarbu įvertinti ne tik savijautą, bet ir tai, kas vyksta „už kadro“, – paaiškino gydytojas.
Šiandien medikai gali susidaryti platesnį žmogaus širdies ir kraujagyslių sveikatos vaizdą: širdies echoskopija leidžia įvertinti jos struktūrą ir funkciją, kaklo kraujagyslių tyrimas – ieškoti aterosklerozinių pokyčių, o papildomi kraujo tyrimai, įskaitant lipoproteiną (a) ir apolipoproteiną B (ApoB), padeda įvertinti svarbius aterosklerozės rizikos veiksnius.
„Atlikę prevencinėje programoje numatytus tyrimus, galime pamatyti ne tik, kaip žmogus jaučiasi, bet ir kokia yra jo aterosklerozės rizika bei kas vyksta kraujagyslėse dar iki pasireiškiant simp-tomams. Tai ir yra šiuolaikinės prevencinės kardiologijos esmė – ligą pastebėti ne tada, kai jau pasireiškia infarktas ar insultas, bet gerokai anksčiau“, – komentavo T. Jablonskas.
Jei nieko neskauda, nereiškia, kad viskas gerai
Gydytojas pabrėžia, kad profilaktika turėtų tapti kiekvieno žmogaus atsakomybe. „Dažnai paci-entams sakau: automobilį tikriname kas dvejus metus, o savo sveikata nepasirūpiname gerokai ilgiau. Jei nieko neskauda, atrodo, kad pas gydytoją eiti nėra reikalo, tačiau būtent širdies ir kraujagyslių ligos gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų“, – sako T. Jablonskas.
Pasak „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vyr. rizikos vertintojo Rim-gaudo Staigio, kai žmogus jaučiasi gerai, apie sunkias ligas išties galvoti nesinori. Vis dėlto būtent tada verta iš anksto pagalvoti ir apie galimas jų pasekmes.
„Sveikatą tikriname prevenciškai, tačiau apie finansines ligos pasekmes dažnai susimąstome tik tada, kai liga jau diagnozuota. Miokardo infarktas ar insultas – kritinės ligos, galinčios iš esmės pakeisti ne tik žmogaus, bet ir jo šeimos gyvenimą. Gydymas, reabilitacija, ilgesnis nedarbingu-mas ar būtinybė keisti įprastą gyvenimo ritmą gali tapti ne tik emociniu, bet ir rimtu finansiniu išbandymu, kuriam galima pasiruošti“, – sako R. Staigis.
Jo teigimu, renkantis kritinių ligų draudimo apsaugos sumą svarbu įvertinti ne tik galimas gydymo ir reabilitacijos išlaidas, bet ir tai, kiek lėšų šeimai reikėtų įprastoms išlaidoms tuo laikotarpiu, kai dėl ligos žmogus negalėtų dirbti. Dėl to apie finansinę apsaugą verta pagalvoti iš anksto, kol sveikata gera, o ne tik susidūrus su liga.
Užsiimti savigyda pavojinga
Pasak kardiologo, sunerimti ir kreiptis į gydytoją reikėtų nustačius padidėjusį cholesterolio kiekį, aukštą ar sunkiai kontroliuojamą kraujospūdį, ypač jei jis siekia apie 140/90 mmHg ar daugiau, taip pat pasireiškus dusuliui, sumažėjus fizinio krūvio tolerancijai, tinstant kojoms ar jaučiant krūtinės skausmą, ypač fizinio krūvio metu. „Geriausia nelaukti pirmųjų simptomų, nes pasekmes gydyti gerokai sunkiau, nei užbėgti joms už akių“, – teigia T. Jablonskas.
Kalbėdamas apie cholesterolio gydymą, gydytojas atkreipia dėmesį ir į socialiniuose tinkluose plintančius savigydos metodus. „Gydytojo užduotis – konkrečiam žmogui parinkti racionaliausią, mokslu grįstą gydymo taktiką, paaiškinti, kodėl gydymas reikalingas, kokios jo naudos, galimos rizikos ir pasekmės, tačiau už savo sveikatą atsakingas pats žmogus, todėl jis priima sprendimą, kaip elgtis“, – sako gydytojas.
Pasak jo, vieni labiausiai mitais apipintų vaistų yra statinai. Dažnai kalbama apie dėl jų vartojimo atsirandančius raumenų skausmus, tačiau klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad sunkus raumenų pažeidimas yra labai retas, o kepenų fermentų padidėjimas pasireiškia tik nedidelei daliai pa-cientų. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad statinai didina Alzheimerio ligos ar demencijos riziką – tokio ryšio moksliniai duomenys nepatvirtina.
„Statinų nereikėtų nei demonizuoti, nei vertinti kaip vitaminų. Tai veiksmingi vaistai, tačiau, kaip ir bet kuris kitas gydymas, jie turėtų būti skiriami tuomet, kai konkrečiam žmogui gydymo nauda viršija galimą riziką. Medicina turi būti personalizuota, o ne paremta vienu šablonu“, – pabrėžia pašnekovas.
Dalis širdies rizikų – mūsų pačių rankose
Gydytojo teigimu, paveldimumas yra svarbus, nekoreguojamas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Vis dėlto nemažą dalį rizikos veiksnių galime kontroliuoti patys. Norint padėti savo širdžiai, svarbiausia nerūkyti, būti fiziškai aktyviems, kontroliuoti kūno svorį, kraujospūdį ir choles-terolį bei sveikai maitintis.
Pašnekovas rekomenduoja paprastą principą – 3–6–10. Trys jėgos treniruotės per savaitę: sporto salėje, naudojant treniruoklius ar laisvuosius svorius. Taip pat galima atlikti pritūpimus, atsispau-dimus, atsilenkimus. Toliau – 60 minučių aktyvesnių kardio treniruočių per savaitę: greito ėjimo, važiavimo dviračiu, plaukimo ar bėgimo. Galiausiai – 10 tūkst. žingsnių kasdien.
Kalbėdamas apie kūno svorį, kardiologas pabrėžia, kad svarbiau ne siekti idealaus svorio, o rūpintis sveika kūno sudėtimi. Kūno masės indeksą rekomenduojama palaikyti 18,5–24,9 ribose, o liemens apimtis vyrams turėtų būti mažesnė nei 94 cm, moterims – nei 80 cm.
Metus rūkyti, nauda sveikatai pradeda pasireikšti greitai, o po 15 metų koronarinės širdies ligos rizika gali priartėti prie niekada nerūkiusio žmogaus rizikos.
Svarbi ir kasdienė mityba – daugiau daržovių, vaisių, ankštinių augalų, viso grūdo produktų ir riešutų, mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir perdirbtų produktų. PSO suaugusiesiems rek-omenduoja per dieną suvartoti bent 400 g daržovių ir vaisių, o druskos – mažiau nei 5 g.
„Prevencija neturi būti sudėtinga. Jei žmogus nerūko, kasdien juda, tris kartus per savaitę stiprina raumenis, kontroliuoja svorį, kraujospūdį ir cholesterolį, o jo mityboje vyrauja neperdirbti produk-tai, jis jau daro labai daug savo širdies labui“, – teigia kardiologas.
Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. rugsėjo 25 d.
Nuotrauka autorių
Sveikata
Skaityti daugiau
