Pavasarį ne tik atveriame namų langus, bet į savo gyvenimą įsileidžiame prabudimo jausmą bei džiaugsmingą nuotaiką. Tačiau šiuo metų laiku gali užklupti nelauktas ir netikėtas nerimo jausmas, kai, rodos, be jokių rimtų priežasčių viduje tarsi įsijungia „varikliukas“, neleidžiantis nurimti. Kas gi su mumis darosi ir kas kaltas dėl tokios nerimastingos savijautos? Į šiuos klausimus atsako Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės Psichosomatinio skyriaus vadovas gydytojas psichiatras Gediminas ABECIŪNAS.
Kaip apibūdintumėte nerimo kamuojamą žmogų?
Nerimas – daugeliui mūsų gerai pažįstama emocija, kurią patiriame reaguodami į stresą ar pavojų. Tačiau be aiškios priežasties atsiradęs nerimas, ypač stiprus ir trukdantis kasdienei veiklai, gali sutrikdyti sveikatą.
Nerimo varginamas žmogus psichologiškai gali jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs ar net beviltiškas, praradęs savikontrolę. Be to, jį kamuoja grėsmės ar baimės jausmas, panika, bloga nuotaika, nerimas dėl smulkmenų, nesugebėjimas atsipalaiduoti, bloga nuojauta, sumažėjęs darbingumas ir kt.
Be to, gali būti ne tik psichologinių, bet ir kūno negaliomis pasireiškiančių psichosomatinių nerimo simptomų. Štai keletas jų: galvos skausmas ir svaigimas, burnos sausumas, „įstrigusio gumulo“ jausmas gerklėje, smulkus viso kūno drebulys, raumenų įtampa, padidėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs šlapinimasis, taip pat nuolatinis oro trūkumas ir net krūtinės skausmai. Jei pastebėjote tokius simptomus ir jie vargina jau kurį laiką, atėjo metas kreiptis į gydytoją.
Kartais nerimo kamuojamas žmogus ima kartoti, jog serga kokia nors nepagydoma liga arba jo sveikata yra labai bloga, nors iš tiesų taip nėra. Kuo tai gali baigtis?
Kartais žmogaus artimieji ima pastebėti, kad jų giminaitis „prisigalvoja“ visokių keistų minčių. Ir iš tiesų, dažniausiai nerimo kamuojamus žmones užplūsta negatyvios mintys, kurios baugina jų artimuosius. Pavyzdžiui, nerimo būsenos asmuo gali paniškai vis kartoti: „Aš neištversiu įtampos“, „Ką nors sau pasidarysiu“, „Mane tuojau ištiks insultas arba infarktas“, „Aš išprotėsiu“, „Aš galiu mirti“, „Aš sergu nepagydoma liga“ ir kt. Tačiau visa tai nerimu dažniausiai ir baigiasi, o baisios ligos bei kitos keistos būsenos lieka tik nerimo kamuojamo žmogaus galvoje.
Kokiais atvejais nerimas yra normali būsena, o kada patologinė? Kokie simptomai rodo patologinio nerimo sutrikimą?
Nors nerimas mūsų visuomenėje turi neigiamą atspalvį, tačiau kai kuriais atvejais jis būna netgi reikalingas. Nerimas gali pasitarnauti kaip įspėjimas, kuris signalizuoja, jog kažkas gali nutikti, ir kad reikia imtis kokių nors apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, išėjus iš namų į darbą arba išvykus į kelionę, staiga sukirba mintis: „Ar tik nebūsiu pamiršęs išjungti lygintuvą, viryklę arba uždaryti langų“. Tokiu atveju greičiausiai teks grįžti namo ir viską patikrinti. Tačiau tokio nerimo priskirti patologinio nerimo sutrikimui negalima, nes tokia žmogaus reakcija į tam tikrus dirgiklius yra normali emocinio nerimo išraiška.
Tačiau jei ši situacija imtų kartotis bent kelis kartus, vis grįžtant į namus patikrinti savo „įkyrių minčių“, tada jau būtų galima pagalvoti ir apie tam tikrus nerimo sutrikimo požymius. Patologinio nerimo diagnozei nustatyti yra svarbūs gyvenimo įvykiai, nerimo ūmumas ir trukmė, nerimo eiga ir kartu lydintys simptomai (nemiga, nuotaikos sutrikimai, sutrikęs darbingumas ir pan.). Visa tai išsiaiškinęs gydytojas nustatys tikslią diagnozę, kuri nebūtinai turi būti nerimo sutrikimas.