Pavasarį ne tik atveriame namų langus, bet į savo gyvenimą įsileidžiame prabudimo jausmą bei džiaugsmingą nuotaiką. Tačiau šiuo metų laiku gali užklupti nelauktas ir netikėtas nerimo jausmas, kai, rodos, be jokių rimtų priežasčių viduje tarsi įsijungia „varikliukas“, neleidžiantis nurimti. Kas gi su mumis darosi ir kas kaltas dėl tokios nerimastingos savijautos? Į šiuos klausimus atsako Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės Psichosomatinio skyriaus vadovas gydytojas psichiatras Gediminas ABECIŪNAS.
Kaip apibūdintumėte nerimo kamuojamą žmogų?
Nerimas – daugeliui mūsų gerai pažįstama emocija, kurią patiriame reaguodami į stresą ar pavojų. Tačiau be aiškios priežasties atsiradęs nerimas, ypač stiprus ir trukdantis kasdienei veiklai, gali sutrikdyti sveikatą.
Nerimo varginamas žmogus psichologiškai gali jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs ar net beviltiškas, praradęs savikontrolę. Be to, jį kamuoja grėsmės ar baimės jausmas, panika, bloga nuotaika, nerimas dėl smulkmenų, nesugebėjimas atsipalaiduoti, bloga nuojauta, sumažėjęs darbingumas ir kt.
Be to, gali būti ne tik psichologinių, bet ir kūno negaliomis pasireiškiančių psichosomatinių nerimo simptomų. Štai keletas jų: galvos skausmas ir svaigimas, burnos sausumas, „įstrigusio gumulo“ jausmas gerklėje, smulkus viso kūno drebulys, raumenų įtampa, padidėjęs prakaitavimas ir padažnėjęs šlapinimasis, taip pat nuolatinis oro trūkumas ir net krūtinės skausmai. Jei pastebėjote tokius simptomus ir jie vargina jau kurį laiką, atėjo metas kreiptis į gydytoją.
Kartais nerimo kamuojamas žmogus ima kartoti, jog serga kokia nors nepagydoma liga arba jo sveikata yra labai bloga, nors iš tiesų taip nėra. Kuo tai gali baigtis?
Kartais žmogaus artimieji ima pastebėti, kad jų giminaitis „prisigalvoja“ visokių keistų minčių. Ir iš tiesų, dažniausiai nerimo kamuojamus žmones užplūsta negatyvios mintys, kurios baugina jų artimuosius. Pavyzdžiui, nerimo būsenos asmuo gali paniškai vis kartoti: „Aš neištversiu įtampos“, „Ką nors sau pasidarysiu“, „Mane tuojau ištiks insultas arba infarktas“, „Aš išprotėsiu“, „Aš galiu mirti“, „Aš sergu nepagydoma liga“ ir kt. Tačiau visa tai nerimu dažniausiai ir baigiasi, o baisios ligos bei kitos keistos būsenos lieka tik nerimo kamuojamo žmogaus galvoje.
Kokiais atvejais nerimas yra normali būsena, o kada patologinė? Kokie simptomai rodo patologinio nerimo sutrikimą?
Nors nerimas mūsų visuomenėje turi neigiamą atspalvį, tačiau kai kuriais atvejais jis būna netgi reikalingas. Nerimas gali pasitarnauti kaip įspėjimas, kuris signalizuoja, jog kažkas gali nutikti, ir kad reikia imtis kokių nors apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, išėjus iš namų į darbą arba išvykus į kelionę, staiga sukirba mintis: „Ar tik nebūsiu pamiršęs išjungti lygintuvą, viryklę arba uždaryti langų“. Tokiu atveju greičiausiai teks grįžti namo ir viską patikrinti. Tačiau tokio nerimo priskirti patologinio nerimo sutrikimui negalima, nes tokia žmogaus reakcija į tam tikrus dirgiklius yra normali emocinio nerimo išraiška.
Tačiau jei ši situacija imtų kartotis bent kelis kartus, vis grįžtant į namus patikrinti savo „įkyrių minčių“, tada jau būtų galima pagalvoti ir apie tam tikrus nerimo sutrikimo požymius. Patologinio nerimo diagnozei nustatyti yra svarbūs gyvenimo įvykiai, nerimo ūmumas ir trukmė, nerimo eiga ir kartu lydintys simptomai (nemiga, nuotaikos sutrikimai, sutrikęs darbingumas ir pan.). Visa tai išsiaiškinęs gydytojas nustatys tikslią diagnozę, kuri nebūtinai turi būti nerimo sutrikimas.
Ar dažnai gali pasireikšti nerimo priepuoliai?
Kartais nerimo sutrikimas yra lydimas staigių ir labai nemalonių simptomų. Kraštutinė nerimo būsena vadinama priepuoliu arba ataka ir ji pasireiškia staigiais psichiniais bei fiziniais nerimo simptomais, lydimais stiprios baimės. Toks priepuolis gali užtrukti nuo kelių minučių iki kelių valandų, be to, gali pasikartoti net kelis kartus per parą. Tokiais atvejais padėti gali tik gydytojas, nes bandant išvengti priepuolių liaudiškomis priemonėmis, jų poveikis gali būti per silpnas.
Kiek laiko gali trukti nerimas?
Nerimas paprastai apninka tada, kai patiriame nuolatinį stresą. Kitaip tariant – kai ramybės nėra ir nelabai nusimato. Blogiausia, kad nerimas gali trukti ilgai, kartais net visą gyvenimą. Todėl reikia mokytis jį valdyti ir stengtis įveikti visomis įmanomomis priemonėmis.
Kaip nerimas diagnozuojamas?
Nerimas ir nerimo sutrikimai diagnozuojami apklausus pacientą apie jo patiriamus fizinius ir psichologinius nusiskundimus, išsiaiškinus, kas paskatina ir palaiko nerimą. Teisingai diagnozei nustatyti gydytojui yra svarbu žinoti žmogaus gyvenimo įvykius, nerimo ūmumą ir trukmę, šio sutrikimo eigą ir simptomus, netgi nerimo pokyčius per dieną. Beje, visi gyvenimo stresai gali būti nerimo priežastis.
Apie kokias gretutines ligas gali signalizuoti atsiradęs nerimas?
Nerimo sutrikimas gali būti pranašas įvairių ligų, dažniausiai susijusių su psichikos ir nuotaikos sutrikimais, tokių kaip depresija, psichozė ar panikos sutrikimas su panikos priepuoliais ar be jų. Kiekvienu individualiu atveju reikia išsiaiškinti, ar nerimo nesukelia priklausomybė alkoholiui, vaistams, asmenybės sutrikimas ar kokia kita lėtinė liga.
Kaip artimiesiems ir draugams reikėtų elgtis su nerimo kamuojamu žmogumi?
Artimieji ar draugai, bendraudami su nerimo kamuojamu žmogumi, turėtų ne tik patys išlikti ramūs, bet stengtis nuraminti bei padrąsinti savo artimą, padėti jam išreikšti savo mintis ir nuogąstavimus. Nerimastingam žmogui reikėtų daugiau papasakoti apie tai, iš kur atsiranda nerimo simptomai, paaiškinti, kad užklupus nerimo priepuoliui jis tikrai neišprotės, jo neištiks infarktas, insultas arba mirtis.
Koks turėtų būti žmogaus gyvenimo būdas, kad jis išvengtų nerimo ateityje?
Spartėjant gyvenimo tempui, vis daugiau žmonių kenčia nuo nervinės įtampos, nerimo, nemigos. Pastaruoju metu nerimo sutrikimai įgauna milžinišką mastą. Tuo tarpu vidinė ramybė ir visavertis miegas yra nepaprastai svarbūs žmogaus gyvenimo kokybei. Nuolat žmogų kamuojantis nerimas blogai veikia jo psichologinę būseną, žaloja asmenybę, menkina socialinius ir profesinius pasiekimus, taip pat jo gyvenimo kokybę.Todėl nuo nerimo reikia išmokti gintis. Kasdienės pamokos kovoje su nerimu, padedant šeimai, draugams, o prireikus ir gydytojui, gali sugrąžinti ramybę ir gyvenimo džiaugsmą.
Kas dar gali padėti?
Sergantys įvairiomis nerimo formomis pacientai gydomi vaistais, psichoterapija, elgsenos, grupine, šeimos terapija. Tačiau pajutus pirmuosius nerimo simptomus, nereikėtų iš karto griebtis cheminių vaistų. Verčiau iš pradžių pasikliaukite paprastesnėmis, natūraliomis žolinėmis priemonėmis.
Toks yra maisto papildas „Triptan forte“, kurio sudėtyje yra 5-hidroksitriptofano (5-HTP), gaunamo iš Afrikoje augančio augalo Griffonia simplicifolia sėklų. Ši medžiaga efektyviai slopina nerimą ir mažina įtampą. Iš 5-HTP smegenyse susidaro serotoninas ir melatoninas – aktyviosios medžiagos, nuo kurių priklauso mūsų nuotaika, darbingumas, teigiamos emocijos, miego ritmas. Kai šių cheminių medžiagų organizme yra pakankamai, žmogus jaučiasi kur kas geriau, nejaučia įtampos ir nerimo. Todėl periodiškai vartojant nervų sistemos funkciją palaikančio preparato „Triptan forte“, jis padeda pašalinti per dieną susikaupusią įtampą, susierzinimą, dirglumą, efektyviai bet švelniai šalina nerimą ir baimę.
Sveikata
Skaityti daugiau
