Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro darbuotojai ragina visuomenę atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, bei skatina sveiką gyvensenos būdą. Apie širdies ligų prevenciją, medikų pastangas šviesti ir motyvuoti visuomenę rūpintis savo sveikata bei savo pačios kelią į kardiologiją kalbamės su gydytoja kardiologe Dovile Vaičiuliene.
Kuo svarbi gydytojams ir visuomenei Pasaulinės širdies federacijos paskelbta Pasaulinė širdies diena, minima rugsėjo 29 dieną?
Pasaulinė širdies federacija paskelbė rugsėjo 29 d. Pasauline širdies diena. Šventė švenčiama daugelyje pasaulio šalių siekiant atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, ir paskatinti sveiką gyvensenos būdą. Širdies dienos misija itin svarbi Lietuvai, kadangi sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje yra labai didelis ir gerokai viršija Europos Sąjungos rodiklius. Šią dieną daugelyje Lietuvos miestų rengiami sveikatingumo, žmonių mokymo renginiai, išvykos dviračiais ir kitos aktyvios pramogos. Pasaulinė širdies diena – tai galimybė pasižadėti gyventi sveikiau: nerūkyti, gaminti ir valgyti sveikiau, dažniau sportuoti, sekti savo arterinį kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Kas daro didžiausią poveikį širdies sveikatai ir apie ką svarbiausia kalbėti šią dieną, kai skiriama daugiausiai dėmesio širdies ligoms?
Pagrindiniai veiksniai, skatinantys širdies ligų vystymąsi, kaip antai, nesveika gyvensena ir mityba, rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas bei cholesterolio koncentracija, patiriamas stresas ir nejudrus gyvenimo būdas, retai kada sukelia simptomus, tačiau daro negrįžtamą žalą širdies kraujagyslėms. Aterosklerozė vystosi per daugelį metų, o atsiradus simptomams, pokyčiai jau būna ženklūs. Rizikos veiksnių korekcija mažina sergamumą ir mirštamumą, ypač didelės rizikos asmenims. Tad rizikos veiksniai bei sveika gyvensena ir turėtų būti dėmesio centre.
Kokie sveikos gyvensenos principai svarbiausi, saugant sveiką širdį?
Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja prisilaikyti sveiko asmens kodo: 035-140-530. Kodas šifruojamas taip: 0 – nerūkykite, 3 – nueikite 3 kilometrus pėsčiomis kasdien arba dalyvaukite 30 minučių trukmės vidutinio fizinio aktyvumo treniruotėje. Jei to ir nedarote, pradėkite bent nuo mažų dalykų – liftą iškeiskite į laiptus, o autobusą – į pasivaikščiojimą. 5 – tiek porcijų kasdien suvalgykite vaisių ir daržovių. Jeigu turite vaikų, įtraukite juos į maisto gamybą ir ugdykite jiems sveikos mitybos įpročius. Bent jau vienas per dieną suvalgytas obuolys turės didelės naudos. 140 – sistolinis arterinis kraujospūdis turi būti mažesnis nei 140 mmHg. Tai vienas iš būdų nuolat sekti savo sveikatos būklę namuose. 5 – bendra cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti mažesnė nei 5 mmol/l. 3 – „blogojo cholesterolio“ MTL koncentracija kraujyje turi būti mažesnė kaip 3 mmol/l. 0 – antsvoriui ir cukriniam diabetui „ne“. Kūno masė, matuojant pagal kūno masės indeksą, neturi viršyti 25 kg/m2.
Kurio sveiko asmens kodo reikalavimo sunkiausia laikytis?
Mūsų tautiečiams sunkus 5 kodo reikalavimas, skatinantis sveikai maitintis. Lietuvių mitybos įpročiai yra itin palankūs širdies ir kraujagyslių ligoms plisti. O desertai ir tortai nerekomenduojami ir apskritai yra vengtini, nes pagrindinės jų sudedamosios dalys yra cukrus, sviestas ir kiaušiniai; juose esantis cukrus greitai pasisavinamas ir greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje, o iš riebių pieno produktų gauname širdžiai kenksmingų sočiųjų riebalų. Saikingai galima valgyti desertų, pagamintų iš rupių miltų, alyvuogių aliejaus, šviežių vaisių, kiaušinių baltymų, neriebaus jogurto, šerbeto, saldžiųjų patiekalų su šviežiais vaisiais. Pateiksiu keletą Europos kardiologų draugijos siūlomų desertų receptų, ir, tikiuosi, įsitikinsite, jog sveikas širdžiai maistas nebūtinai prėskas ir neskanus.
darbo kokybės kartele, tad stengsiuosi prisidėti ir išnaudoti kiekvieną profesinę galimybę.
Europos kardiologų draugijos siūlomi desertų receptai:
Sūrio putėsiai (6 porcijos)
250 g lieso rikotos sūrio
1 kiaušinio baltymas
200 g šviežių ar konservuotų abrikosų (ar kitų jūsų mėgiamų vaisių)
2 valgomieji šaukštai pistacijų
1 šaukštas medaus
Keli mėtų lapeliai papuošimui
Rikotos sūrį sudėkite į rėtį ir nuvarvinkite vandenį. Iki standumo suplakite kiaušinių baltymus.
Atsargiai sumaišykite kiaušinių baltymus su rikotos sūriu, įdėkite medaus. Išpilstykite pagamintą masę lygiomis dalimis į šešis desertinius dubenėlius ir kelioms valandoms įdėkite į šaldytuvą.
Prieš patiekdami desertą, abrikosų gabalėlius ir pistacijų trupinius sudėliokite ant viršaus, papuoškite mėtų lapeliais.
Kepti obuoliai su varške (4 porcijos)
4 obuoliai
100 g liesos varškės
1 šaukštas medaus
saujelė graikinių riešutų
žiupsnelis vanilinio cukraus
žiupsnelis cinamono
½ citrinos tarkuota žievelė
Obuolius nuplaukite, išskobkite. Varškę, medų, vanilinį cukrų, cinamoną ir tarkuotą citrinos žievelę gerai išmaišykite ir ištrinkite šakute iki vientisos masės. Šia mase įdarykite obuolius. Kepkite įkaitintoje iki 180° temperatūros orkaitėje apie 20-25 minutes, kol obuoliai suminkštės. Obuolius patiekite šiltus, apipiltus skystu medumi ir apibarstytus saujele graikinių riešutų.
Zita Katkienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
