vaistai.lt

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį. Birželio 27-osios dieną pietvakarių Lietuvoje daug kur oras kais iki 30-33 laipsnių karščio. Birželio 28-osios dieną daugelyje rajonų aukščiausia oro temperatūra sieks 30-34 laipsnius.

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Karštą dieną specialistai rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo karščio keliamų grėsmių

• Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Nesant tokių sąlygų namuose, planuoti laiką taip, kad jis būtų praleistas vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

• Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

• Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

• Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj jo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

• Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius ir orui pralaidžius drabužius.

• Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.

• Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

• Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuo atveju, kai visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

• Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Susiplanuoti sodo, daržo ir kitus ūkio darbus taip, kad jie būtų atliekami anksti ryte arba vakare. Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

• Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

• Palaikyti vėsią namų aplinką. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu namuose uždaryti langus ir juos atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.

• Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomo karščio.

• Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

• Sekti jutiminę temperatūrą ir UV indeksą, kuriuos galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapio skiltyje „Prognozės– UVI prognozės“.

• Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo ir jų dozės.

• Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

• gausiai prakaituojant ir pasireiškus raumenų mėšlungiui (traukuliams);

• kūno temperatūrai pakilus > 40^o C, esant karštai ir šlapiai odai;

• radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.

Informaciją parengė Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro specialistai (Ilona Burkauskienė el. p. ilona.burkauskiene@hi.lt ir Karolina Nevero el. p. k.nevero@essc.sam.lt).