Rotavirusas – vienas iš dažniausių virusų, sukeliančių sunkų ūminį viduriavimą kūdikiams ir mažiems vaikams visame pasaulyje. Literatūros duomenimis, beveik visi vaikai iki penkerių metų amžiaus bent kartą yra sirgę rotavirusine infekcija. Kasmet pasaulyje rotavirusine infekcija (RVI) suserga apie 18 milijonų žmonių ir registruojama virš 500 000 mirčių, daugiausia – besivystančiose šalyse, kur medicininė pagalba yra ribota.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2010 metais RVI Vilniaus mieste susirgo 623 gyventojai, net 95 proc. visų susirgusiųjų buvo hospitalizuoti. Dažniausiai rotavirusine infekcija sirgo mažyliai iki trejų metų amžiaus, tai sudarė net 70 proc. visų susirgusių asmenų. Didžiausias sergamumas RVI Vilniaus mieste būna sausio – gegužės mėnesiais, kuriems tenka net apie 80 proc. viso metinio sergamumo, tačiau pavieniai susirgimai registruojami ištisus metus.
Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti karščiavimu, viduriavimu, vėmimu, bendra organizmo intoksikacija. Infekciją sukelia virusas, priklausantis Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai. Šie virusai gana atsparūs išorinėje aplinkoje, ant sausų paviršių išlieka gyvybingi net iki 15 dienų, ant rankų – iki 4 valandų, vandenyje – iki 1 mėnesio. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis ar 70 % etanolio turinčiais tirpalais bei virinant.
Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar virusų nešiotojas, kuris išskiria virusą su išmatomis. Rotavirusu užsikrečiama fekaliniu – oraliniu būdu per nešvarias rankas ar sergančiojo žmogaus išmatomis užterštus daiktus, indus, maistą. Ligos metu žmogus su išmatomis į aplinką išskiria labai daug rotavirusų (apie 108–1010 virusų viename ml išmatų), o tam kad užsikrėstume pakanka tik 10–100 rotavirusų. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4–6 dienas. Literatūros duomenimis, apie 50 proc. vaikų virusus su išmatomis išskiria vieną dieną, o 9 proc. net 3–5 dienas prieš pasireiškiant ligos simptomas. Būtent tokie asmenys ir sudaro didžiausią pavojų aplinkiniams. RVI imlumas yra visuotinis, tačiau dažniausiai, kaip buvo minėta, serga kūdikiai ir maži vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys serga žymiai rečiau, jie dažniausiai serga lengvesne, ar besimptome ligos forma.
Rotovirusinės infekcijos inkubacinis periodas dažniausiai trunka nuo 12 valandų iki 5 parų. Ligos pradžia būna ūmi. Liga prasideda karščiavimu, vėmimu, dažnu viduriavimu labai vandeningomis išmatomis, ligonis skundžiasi pilvo skausmu, pūtimu, 20–40 proc. pacientų atsiranda ir respiracinių simptomų (sloga, kosulys, gerklės skausmas). Karščiavimas, vėmimas tęsiasi kelias dienas, o viduriavimas – 3–7 dienas. Vemdamas ir viduriuodamas ligonis praranda daug skysčių ir mikroelementų, organizme sutrinka elektrolitų pusiausvyra, gali sutrikti inkstų ir kitų gyvybiškai svarbių organų veikla. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Išnykus gastroenterito požymiams žmogus rotavirusą su išmatomis dažniausiai dar išskiria apie vieną savaitę. Literatūros duomenimis, maitinimas motinos pienu suteikia tam tikrą apsaugą nuo RVI pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau nėra įrodymų, dėl ilgalaikės apsaugos. Persirgus rotovirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimams. Susirgus pakartotinai klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni.
Rotavirusų didelis atsparumas išorinėje aplinkoje ir ypač maža užkrečiamoji dozė sudaro palankias sąlygas plačiam jų paplitimui visuomenėje. Nepakankamas dėmesys vaikų žaidimų, motinos ir vaiko kambarių higieninei priežiūrai prekybos, pramogų bei viešojo maitinimo įstaigose galimai įtakoja tokį spartų susirgimų plitimą. Vaikai, lankantys ikimokyklinio, neformaliojo ugdymo įstaigas rotavirusine infekcija neretai užsikrečia ten, o vyresnieji bei suaugę asmenys – namuose nuo sergančių mažųjų šeimos narių. Ligos išvengti sudėtinga, jei maistą gamina serganti mama, ypač jeigu produktai vartojami be šiluminio apdorojimo.
Mažinant galimybę užsikrėsti rotavirusais, reikia vengti kontakto su sergančiuoju. Sergančų vaikų negalima vesti į ugdymo įstaigas ar kitas vaikų susibūrimo vietas. Rekomenduojama susirgusįjį, ar įtariamą sergant kuo anksčiau atskirti (izoliuoti) nuo sveikų asmenų, skiriant jam atskirą kambarį, ar vietą kambaryje. Patalpas kur yra ligonis kuo dažniau vėdinti, bei valyti drėgnu būdu ne mažiau kaip 2 kartus per dieną, naudojant atskirą valymo inventorių. Rekomenduojama kasdien atlikti patalpų ir namų apyvokos daiktų dezinfekciją. Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės) ir būdai (virinimas, skalbimas, plovimas, šluostymas). Vaiko žaislų plovimui rekomenduojama naudoti tik muilo ar sodos tirpalą. Ligonis ir slaugantys asmenys turi laikytis asmens higienos, rekomenduojama, ne tik plauti rankas su muilu, bet ir dezinfekuoti alkoholio turinčiomis priemonėmis.
Siekiant apsaugoti vaikus nuo rotavirusinės infekcijos rekomenduojama juos paskiepyti. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, registruotos dvi saugios ir efektyvios vakcinos, kurios skirtos vaikams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.
Kaip pabrėžė vyriausioji specialistė Natalija Beliakova, turime prisiminti, kad vienas iš pagrindinių rotavirusinės infekcijos plitimo veiksnių yra užterštos rankos. Taigi pagrindinė nespecifinė RVI profilaktika – rankų higiena. Rankas reikia plauti ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus namo, prieš valgį ar maisto gaminimą.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius
Sveikata
Skaityti daugiau
