Balandžio 28 d. minima 15-oji Tarptautinė triukšmo supratimo diena, skirta skatinti visuomenės supratimą apie ilgalaikio triukšmo poveikio žalą aplinkai ir visuomenės sveikatai. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba visus kviečia šia proga prisijungti prie vienos minutės tylos akcijos – visose pasaulio šalyse skelbiama viena minutė tylos nuo 14 val. 15 min. iki 14 val. 16 min. vietos laiku.
Triukšmas – viena didžiausių aplinkos taršos problemų
Dar 1996 metais Europos Komisijos Žaliojoje knygoje triukšmas įvardytas kaip viena iš pagrindinių aplinkos taršos problemų. Jis prilyginamas oro, vandens ar dirvožemio taršai. Visą savo gyvenimą žmogus yra veikiamas didesnio ar mažesnio triukšmo ir tai gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama sveikatos sutrikimams, kuriuos gali sukelti nors ir nedidelis, bet ilgai trunkantis triukšmas. Ypač specialistai sunerimę dėl neigiamo triukšmo poveikio mokinių mokymuisi ir elgesiui.
Triukšmas gali nulemti miego sutrikimus, nerimą, pablogėjusią atmintį ir kt. Dėl ilgalaikio poveikio jautriems žmonėms gali padidėti kraujospūdis ar išsivystyti išeminė širdies liga. Poveikio mastą ir trukmę lemia kiekvieno žmogaus fizinė būklė, gyvenimo būdas ir aplinkos sąlygos.
Nors patikimų įrodymų trūksta, tačiau yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad žmogui gyvenant aplinkoje, kurioje ilgą laiką sklinda didesnis nei 65 dB triukšmas, padidėja galimybė atsirasti hipertenzijai ir išeminei širdies ligai. Manoma, kad galima kelių procentų miokardo infarkto atvejų Europos Sąjungoje priežastis yra aplinkos triukšmas. Nors rizika ir nėra labai didelė, būtina atsižvelgti į didelį triukšmo veikiamų gyventojų skaičių, taip pat ir į triukšmo didėjimo tendencijas miestuose.
Atliktas Vilniaus ir Kauno triukšmo kartografavimas
Įgyvendinant aplinkos triukšmo direktyvos nuostatas 2006–2009 metais Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės organizavo kartografavimo darbus ir parengė triukšmo strateginius žemėlapius.
Kartografuojant buvo vertinama triukšmo sklaida ir gyventojų, gyvenančių teritorijose, kuriose sklinda atitinkamo lygio triukšmas, skaičius. Nustatyta, kad daugiau nei 39 tūkst. (apie 7,1 proc.) Vilniaus miesto gyventojų yra veikiami dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio ribinius dydžius viršijančio kelių transporto triukšmo. Daugiau nei 116 tūkst. (21 proc.) vilniečių gyvena aplinkoje, kurioje viršijami nakties kelių transporto triukšmo rodiklio ribiniai dydžiai.
Kauno mieste dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio ribinius dydžius viršijančio kelių transporto triukšmo yra veikiami daugiau nei 25 tūkst., nakties triukšmo rodiklį viršijančio triukšmo – daugiau nei 61 tūkst. gyventojų.
Triukšmo strateginio kartografavimo metu taip pat nustatyta, kiek Vilniaus ir Kauno gyventojų kenčia dėl geležinkelio, pramoninės veiklos, oro uostų keliamo triukšmo.
Lietuvoje parengti ir apie 113 km pagrindinių kelių, kuriais per metus pravažiuoja daugiau kaip 6 mln. transporto priemonių, triukšmo strateginiai žemėlapiai. Su pagrindinių kelių triukšmo strateginiais žemėlapiais gyventojai gali susipažinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos tinklalapyje.
Atsižvelgusios į triukšmo strateginio kartografavimo rezultatus Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės bei Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos parengė triukšmo prevencijos veiksmų planus, kuriuose numatė priemones, kuriomis siekiama apsaugoti gyventojus nuo žalingo triukšmo poveikio.
Iki 2012 metų turės būti parengti Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei pagrindinių kelių, kuriais per metus pravažiuoja daugiau nei 3 mln. transporto priemonių, triukšmo strateginiai žemėlapiai. Pagal šių žemėlapių duomenis atsakingos savivaldybės ir Susisiekimo ministerijai pavaldžios įstaigos turės parengti triukšmo prevencijos veiksmų planus.
Daugiau informacijos apie triukšmą rasite VVSPT svetainėje.
Šaltinis http://www.vvspt.lt/
Sveikata
Skaityti daugiau
