Kovo 10-ąją minima Pasaulinė inkstų diena. Epidemiologų duomenimis, šiandien kas dešimtas vyresnis nei 18 metų žmogus serga kokia nors inkstų liga.
Šiemet Pasaulinės inkstų dienos tikslas – atkreipti dėmesį į inkstų ligų įtaką širdies infarktui ir galvos smegenų insultui. Apie inkstų ligų įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai, diagnozavimą ir profilaktiką kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (V.Grybo g. 32A) gydytoja nefrologe Genovaitė Žiaukiene.
– Kaip inkstų ligos veikia širdies ir kraujagyslių sistemą?
– Inkstai – labai svarbus mūsų organas. Jie, išskirdami šlapimą, ne tik filtruoja kraują, šalina toksinus, bet ir reguliuoja vandens bei mineralinių medžiagų balansą. Be to, gamindami kai kuriuos svarbius hormonus, palaiko sveikus ir tvirtus kaulus, reguliuoja kraujo spaudimą, apsaugo nuo mažakraujystės.
Inkstai turi tiesioginės įtakos kraujospūdžio padidėjimui arba sumažėjimui. Jų ligos gali sukelti vieną dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų – arterinę hipertenziją. Žmogaus gyvybei pavojingas staigus kraujospūdžio pakilimas. Jis sukelia ūminius smegenų kraujotakos sutrikimus, tokius kaip stiprus galvos skausmas su pykinimu, vėmimu, regos sutrikimais.
Galimas ir atvirkštinis procesas, kada širdies ir kraujagyslių ligos sukelia inkstų nepakankamumą.
Inkstų ligos dažniausiai yra „tylios“. Jos vystosi lėtai, be skausmo, pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją. Atsiradę sutrikimai: šlapimo spalvos pokyčiai, sumažėjęs šlapimo kiekis, kūno tinimas yra vėlyvi inkstų ligų požymiai, rodantys, kad inkstų liga jau yra pažengusi. Pažeidimai būna negrįžtami. Todėl labai svarbu stebėti savo sveikatą, periodiškai atlikti profilaktinius tyrimus.
– Kaip diagnozuojamos inkstų ligos?
– Lėtinei inkstų ligai nustatyti pakanka kelių paprastų tyrimų – šlapimo ir kreatinino koncentracijos kraujyje. Įtarus inkstų patologiją, pacientas tiriamas išsamiau – atliekami laboratoriniai (bendras kraujo, šlapalo kiekio, šlapimo rūgšties, bendro baltymo kiekio, elektrolitų kiekio kraujyje ir kt.) ir ultragarsiniai tyrimai (echoskopija). Jei ir šie tyrimai nėra pakankamai informatyvūs, gali būti skiriama kompiuterinė tomografija.
– Kokiais atvejais reikalinga kompiuterinė tomografija?
– Kompiuterinė tomografija gali padėti diagnozuoti inkstų akmenis, navikus ir kitus patologinius darinius inkstuose, uždegiminius pakitimus, jų išplitimą.
Inkstų navikai dažnai gali išsivystyti labai dideli ir nesukelti jokių negalavimų. Jie gali būti randami visiškai atsitiktinai, tiriant pacientus kompiuteriniu tomografu dėl kitų nusiskundimų. Kuo anksčiau diagnozuojamos onkologinės inkstų ligos, tuo efektyvesnis gydymas ir didesnė tikimybė, kad pacientas išgyvens.
Kaip jau minėta, viena iš ilgalaikio kraujospūdžio padidėjimo priežasčių gali būti inkstų liga. Tarp piktybinių, nepasiduodančių gydymui hipertenzijų inkstų kraujagyslių susiaurėjimas diagnozuojamas net trečdaliui pacientų. Šią patologiją tiksliai ir patikimai parodo kraujagyslių tyrimas – kompiuterinės tomografijos angiografija.
Galvos smegenų kraujagyslių pakitimams nustatyti taip pat atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija, kuria galima diagnozuoti kraujagyslių išsiplėtimus, susiaurėjimus, užakimus, trombus veniniuose sinusuose.