Žuvinio kaspinuočio (Dibothriocephalus spp.) sukeliamas susirgimas vadinamas difilobotriazė. Šis kaspinuotis yra vienas iš ilgiausių parazitų – jo ilgis gali siekti 2-10, kartais ir 15-20 metrų. Parazituoja žmogaus ir mėsėdžių gyvūnų, tokių kaip šuo, katė, lapė ir kitų, kurie minta žalia žuvimi, žarnyne.
Užsikrečiama suvalgius kaspinuočio lervomis infekuotą žuvį, jei ji nebuvo gerai termiškai apdorota, tinkamai ir pakankamai ilgai sūdyta ar nebuvo pakankamą laiką laikyta tinkamoje užšaldymo temperatūroje.
Iš žmogaus organizmo su išmatomis išsiskyrę kaspinuočio kiaušinėliai būna nesubrendę ir neužkrečiami. Taigi, žmogus nuo žmogaus šiuo kaspinuočiu užsikrėsti negali. Kad kiaušinėliai subręstų, jie turi praeiti tam tikrą vystymosi ciklą: pirmiausia turi pabūti šiltame (+10-+20o C) vandenyje 2–3 savaites. Kiaušinėliai vandenyje gyvybingi išlieka iki 6 mėnesių, juose subręsta lervutė, kuri išlenda iš kiaušinėlio. Tada lervutę turi praryti mažyčiai, kelių milimetrų dydžio irklakojai vėžiagyviai.
Irklakojis vėžiagyvis. Nuotrauka iš Life freschwater.net
Per 2–3 savaites irklakojų vėžiagyvių organizme išsivysto kitos stadijos lervutė. Tokį vėžiagyvį su kaspinuočio lervute praryja žuvys ar mailius. Žuvyse vystosi dar vienos stadijos lerva, kuri numigruoja į įvairius žuvies organus ir audinius. Pavyzdžiui, lydekose lervos įsikuria raumenyse ir vidaus organuose, o ešeriuose – tik raumenyse. Per 4-5 savaites lervutės žuvyje subręsta ir virsta paskutinės stadijos lerva – plerocerkoidu.
Plerocerkoidas žuvies (Vaivorykštinio upėtakio) raumenyse. Nuotrauka iš Global Water Pathogen Project
Žmogui suvalgius netinkamai paruoštą, infekuotą žuvinio kaspinuočio plerocerkoidais žuvį, po 5–6 savaičių žmogaus žarnyne parazitas pasiekia lytinę brandą ir pradeda produkuoti kiaušinėlius. Kaspinuotis išskiria apie 1 milijoną kiaušinėlių per dieną. Viename grame žmogaus išmatų gali būti apie 15 000 kiaušinėlių.
Žuviniam kaspinuočiui parazituojant žmogaus plonojoje žarnoje, jis konkuruoja su žmogumi dėl vitamino B12 absorbcijos. Tačiau dauguma invazijų simptomų nesukelia. Kartais gali pasireikšti tokie reiškiniai kaip pykinimas, skausmas epigastriumo srityje, viduriavimo epizodai, gurguliavimas, vėmimas, pilvo pūtimas, nemalonūs pojūčiai burnoje, svorio mažėjimas, o kartais ir alkio priepuoliai.
70–80 proc. sergančių difilobotriaze žmonių pastebi, kad jiems kartu su išmatomis šalinasi ilga, plokščia, kaspino formos kirmėlė (iš tikrųjų šalinasi tik dalis kirmėlės).
Kaip neužsikrėsti žuviniu kaspinuočiu:
- Prieš vartojant termiškai apdoroti ikrus, žalią žuvį ar jos faršą: didelę žuvį – ne mažiau kaip 20 min., mažas žuvis – ne mažiau 4 min., kad viduje žuvies temperatūra pasiektų ne mažiau 63 oC temperatūrą. Iškepusi žuvis turi gerai atsisluoksniuoti ir būti pakeitusi spalvą.
- Jei žuvis neapdorojama termiškai (sušiai, sašimi, sevičė) – ją užšaldykite: prie -20 oC ne mažiau kaip 7 paras, prie -35 o C – ne mažiau kaip 15 valandų, tik po to vartojama.
- 12 proc. ilgalaikis sūdymas druskoje (NaCl) gali sunaikinti žuvinio kaspinuočio lervas, tačiau lengvas pasūdymas – nepatikimas metodas. Patikimiausias būdas yra šaldymas.
- Rūkymas, džiovinimas ar marinavimas – nepatikimi būdai.
- Nevalgykite žalių žuvies ikrų!
- Kruopščiai nuplaukite lenteles, įrankius, paviršius, ant kurių valėte ikrus ir žuvį!
Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje galima išsitirti dėl kaspinuočių žarnyne. Tam reikia atlikti išmatų parazitologinį tyrimą.
Žuvinio kaspinuočio fragmentas, pasišalinęs iš žmogaus defekacijos metu (nuotrauka autorės).
Parengė: Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio l.e.p. vedėja Daiva Veitienė
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
