Tėvams dažnai kyla klausimas: ar normalu, kad vaikas šaltuoju metų periodu beveik nuolat sloguoja ar kosėja? Iš tiesų dažnesnis sirgimas vaikystėje yra natūrali organizmo brendimo dalis. Vaiko imuninė sistema dar tik formuojasi ir mokosi atpažinti bei įveikti įvairius virusus ir bakterijas. Ypač pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, kontaktų su kitais vaikais gerokai padaugėja, todėl infekcijos plinta greičiau. Be to, šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur virusai lengviau perduodami, todėl kvėpavimo takų ligos tampa dažnesnės.
Nesubrendusi imuninė sistema
Vaiko imuninė sistema dar tik mokosi atpažinti ir įveikti virusus bei bakterijas. Nors ji funkcionuoja nuo gimimo, jos atsakas nėra toks greitas ir efektyvus kaip suaugusio žmogaus. Mažų vaikų gleivinių apsauga yra silpnesnė, susiformavusių apsauginių antikūnų kiekis – mažesnis, o specifinė imuninė reakcija vyksta lėčiau, todėl virusai lengviau sukelia ligas. Kiekvienas persirgtas peršalimas ar virusinė infekcija tampa tarsi „pamoka“ imuninei sistemai, padedančia jai stiprėti ir kaupti imuninę atmintį. Dėl to vaikystėje dažnesnis sirgimas laikomas natūraliu procesu, kuris ilgainiui padeda organizmui tapti atsparesniam.
Svarbu stebėti bendrą vaiko savijautą ir augimą, nes dažnos, bet lengvos infekcijos paprastai nėra rimtos sveikatos problemos požymis.
Mažesnė „imuninė atmintis“
Suaugusieji per gyvenimą jau yra susidūrę su daugybe virusų, todėl jų organizmas juos „atsimena“ ir gali greičiau bei efektyviau į juos reaguoti.
Imuninė sistema, turėdama sukauptą antikūnų rezervą ir imuninę atmintį, dažnai padeda infekciją įveikti lengviau arba net visai nesusirgti. Tuo tarpu vaikai su daugeliu virusų susiduria pirmą kartą ir dar neturi susiformavusios imuninės patirties.
Organizmui reikia laiko atpažinti sukėlėją ir sukurti tinkamą apsaugos mechanizmą. Dėl šios priežasties vaikystėje infekcijos pasitaiko dažniau, ypač pradėjus lankyti darželį ar mokyklą.
Dažnesnis kontaktas su kitais vaikais
Darželis ir mokykla yra palanki terpė infekcijoms plisti, nes vaikai nuolat būna artimame kontakte. Jie žaidžia greta vienas kito, dalijasi žaislais, dažnai dar nemoka tinkamai prisidengti burnos kosėdami ar čiaudėdami. Be to, didelę dienos dalį praleidžia uždarose patalpose, kur virusai lengviau cirkuliuoja. Dėl šių priežasčių pirmieji metai darželyje dažniausiai būna sudėtingiausi – būtent tuomet vaikai serga dažniau, kol jų imuninė sistema įgyja daugiau patirties.
Higienos įgūdžių stoka
Maži vaikai dar tik mokosi higienos įgūdžių, todėl dažnai liečia veidą, kiša rankas į burną ar akis, ne visada kruopščiai nusiplauna rankas. Tokie įpročiai sudaro palankias sąlygas virusams ir bakterijoms plisti. Infekcijų sukėlėjai lengvai perduodami per žaislus, paviršius ar tiesioginį kontaktą. Dėl to infekcijos tarp vaikų plinta greičiau nei tarp suaugusiųjų, kurie paprastai geriau laikosi asmens higienos taisyklių.
Anatominiai ypatumai
Vaikų kvėpavimo takai siauresni, todėl net nedidelis gleivinių paburkimas sukelia ryškesnius simptomus.
Trumpesnis klausomasis trimitas (siauras kanalas, jungiantis vidurinę ausį su nosiarykle) lemia dažnesnius ausų uždegimus, o mažesni sinusai sudaro palankesnes sąlygas infekcijoms plisti.
Imuninės sistemos brendimas
- Vaiko imunitetas vystosi palaipsniui nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus;
- Pirmieji 6 mėnesiai – kūdikį saugo motinos perduoti antikūnai;
- 6–12 mėnesių – iš motinos gautų antikūnų kiekis mažėja, todėl vaikas pradeda dažniau sirgti;
- 1–3 metai – aktyvus imuninės sistemos „mokymasis“;
- 4–7 metai – sirgimų dažnis palaipsniui mažėja.
Motinos perduoti antikūnai
Nėštumo metu motina per placentą perduoda kūdikiui apsauginius antikūnus, kurie padeda apsisaugoti nuo dalies infekcijų pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Ši įgimta apsauga yra laikina – laikui bėgant perduoti antikūnai palaipsniui suyra, o kūdikio imuninė sistema turi pradėti veikti savarankiškai. Žindymas suteikia papildomų apsauginių veiksnių, stiprina imunitetą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis, tačiau jis neapsaugo nuo visų virusų ar bakterijų. Todėl kūdikystėje sirgimas tam tikromis infekcijomis yra natūrali imuninės sistemos brendimo dalis.
„Imuniteto treniruotės“ darželyje
Kiekviena infekcija skatina antikūnų gamybą ir stiprina imuninę atmintį, todėl organizmas mokosi vis greičiau atpažinti ir įveikti sukėlėjus. Nors pirmieji metai darželyje dažnai būna susiję su dažnesniu sirgimu, ilgainiui vaiko imuninė sistema tampa atsparesnė. Dėl sukauptos imuninės patirties po kelerių metų vaikai dažniausiai pradeda sirgti rečiau ir lengviau.
Kada sirgimas laikomas normaliu?
Ikimokyklinio amžiaus vaikui sirgti peršalimo ligomis 6–10 kartų per metus yra laikoma norma. Tai ypač būdinga pradėjus lankyti darželį, kai organizmas susiduria su daugybe naujų virusų. Svarbiausia atkreipti dėmesį ne į patį sirgimų skaičių, o į jų eigą. Viskas gerai, jei infekcijos nesikomplikuoja, vaikas tarp sirgimų jaučiasi puikiai, yra aktyvus, auga ir vystosi pagal amžių. Tokiais atvejais dažnesni peršalimai dažniausiai rodo ne silpną imunitetą, o jo brendimo procesą.
Prevencija: kaip sumažinti sirgimų skaičių?
Skiepai
Vakcinacija padeda suformuoti specifinį imunitetą, mažina sunkių ligų ir komplikacijų riziką.
Reguliarus buvimas lauke
Grynas oras stiprina kvėpavimo sistemą, gerina miegą, mažina laiką uždarose patalpose.
Subalansuota mityba
Augančiam organizmui itin svarbu, kad su maistu gautų pakankamai baltymų, geležies, vitaminų B, D ir C, cinko, omega‑3, ir būtų suvartojamas pakankamas skysčių kiekis.
Nosies higiena
Nosies plovimas izotininiu druskos tirpalu (pvz. “jūros vandeniu”) padeda pašalinti virusus, drėkina gleivinę ir mažina komplikacijų riziką.
Oro drėkinimas namuose
40–60 % oro drėgmė saugo gleivines nuo išsausėjimo ir mažina kvėpavimo takų dirginimą.
Kada kreiptis į gydymo įstaigą?
Didžioji dalis vaikų peršalimo ligų yra virusinės kilmės – skaičiuojama, kad net apie 90–95 % viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia būtent virusai. Tai reiškia, kad antibiotikai tokiais atvejais neveikia, o specifinio antivirusinio gydymo dažniausiai neprireikia. Išimtys taikomos tik tam tikroms infekcijoms, pavyzdžiui, gripui ar COVID-19, kai gydytojas individualiai sprendžia dėl tikslinio gydymo poreikio.
Daugeliu atvejų vaiko organizmas su virusu susidoroja pats per kelias dienas. Jei sumažinus temperatūrą vaikas tampa žvalesnis, žaidžia, domisi aplinka, geria pakankamai skysčių, šlapinasi įprastai – tai dažniausiai rodo, kad liga eiga yra lengva ir pakanka namų priežiūros bei simptomų lengvinimo priemonių. Tokiu atveju skubėti į gydymo įstaigą nebūtina – svarbiau stebėti vaiko būklę.
Į medikus reikėtų kreiptis nedelsiant, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
Kvėpavimo sutrikimai:
- Dusulys, padažnėjęs kvėpavimas;
- Įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai;
- Švilpiantis ar stenintis kvėpavimas,
Labai aukšta ar užsitęsusi temperatūra:
- 39 °C;
- Karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas;
- Temperatūra sunkiai mažėja vaistais.
Bendros būklės blogėjimas:
- Vaikas vangus, mieguistas;
- Sunkiai pažadinamas;
- Atsisako gerti skysčius.
Dehidratacijos požymiai:
- Sausos lūpos ir burna;
- Retas šlapinimasis;
- Verkia be ašarų.
Stiprus skausmas:
- Ausies skausmas;
- Stiprus gerklės ar galvos skausmas.
Bėrimai:
- Neišnykstantys paspaudus;
- Kartu su karščiavimu.
Kūdikiams:
- Jei karščiuoja jaunesnis nei 3 mėn. kūdikis.
Svarbu: dėl asmeninių sveikatos problemų RX-VAISTINE.LT rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją arba, turint siuntimą, – pas atitinkamos srities specialistą.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos. Vaistus vartokite tik pagal gydytojo paskyrimą ir pakuotės lapelyje pateiktas instrukcijas.
Dėl tinkamiausio gydymo visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
