Receptas – tai dokumentas, suteikiantis teisę įsigyti vaistinį preparatą, medicininę priemonę ar prietaisą ar valstybės kompensuojamą medicinos pagalbos priemonę. Teisė jį išrašyti suteikiama tik tinkamo sveikatos priežiūros profesijos atstovo. Ar vaistui įsigyti bus reikalingas receptas lemia kiekvieno vaisto registracinis statusas, todėl receptai išrašomi tik tiems vaistiniams preparatams, kurie užregistruoti reikiamuose registruose. Jų tvarka yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama.
Nereceptiniai vaistai
Nereceptiniai vaistai – tai nestiprus gydomasis preparatas, skirtas gydyti trumpalaikius, ūmius negalavimus ar simptominėms būklėms lengvinti. Jo įsigijimo neriboja medicinos darbuotojų išrašytas receptas. Tokie vaistiniai preparatai yra lengvai prienami kiekvienam piliečiui be jokių teisinių kliūčių, išskyrus tam tikrus reglamentuotus vaistinio preparato įsigijimo kiekio ribojimus. Taip pat nėra ribojama ir vaisto vartojimo trukmė, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių, sveikatos būklės.
Receptiniai vaistai
Be anksčiau paminėtos esminio receptinio vaisto įsigijimo kriterijaus – recepto, svarbu įsidėmėti, kad receptiniai vaistai dažnu atveju reikalauja griežto receptą gydomajam preparatui išrašiusio gydytojo stebėsenos, t. y., monitoringo. Kai kurių receptinių vaistų popieriniai receptai yra privalomai saugomi vaistinėse netgi metus, vykdoma jų apskaita. Receptai, atsižvelgiant į jų žymą, gali būti galioti įvairų laikotarpį – nuo kelių iki 360 dienų.
Receptinių vaistų įsigijimas
Esminis praktinis receptinių ir nereceptinių vaistų skirtumas – jų įsigijimo tvarka. Klientas, norėdamas įsigyti receptiniams vaistams priskiriamą vaistinį preparatą, privalo turėti sveikatos priežiūros darbuotojo išrašytą receptą. Jeigu pacientui buvo išrašytas elektroninis receptas, norint įsigyti reikiamą vaistinį preparatą, yra privalu pateikti asmens tapatybę nurodantį dokumentą. Farmacininkas turi teisę parduoti vaistą tik įsitikinęs, kad receptas parašytas teisingai, nebūtų taisytas, taip pat jame privalo būti pateikti visi reikiami duomenys.
Kompensuojamieji vaistai
Valstybės kompensuojami vaistai gali būti parduodami tik pateikus reikiamą receptą, nors ir ne visi receptiniai vaistai yra kompensuojami. Nereceptiniai vaistai nėra kompensuojami, nes tokių vaistų įsigijimo nekontroliuoja nei Valstybinė ar teritorinė ligonių kasa, nei gydymo įstaiga ar sveikos apsaugos specialistai. Paprastai kompensuojamieji vaistai yra skirti gydyti lėtines ligas ir būkles. Norint pasinaudoti valstybės teikiama vaistų kompensacija, būtina pateikti tam tikrą dokumentą – kompensuojamųjų vaistų pasą. Kompensuojamųjų vaistų pasas gali būti išduodamas bet kuriam privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam asmeniui.
Taigi receptinius vaistus nuo nereceptinių skiria ne tik jų teisinis statusas ir iš jo kylantis įsigijimo procedūros skirtumai. Taip pat jų vartojimo aspektai: nereceptiniai vaistai yra skirti savarankiškai gydyti ūmias ir nesunkias būkles, o receptiniai vaistai skiriami sveikatos priežiūros profesijos atstovo ir skiriami sergantiems sunkesnėmis, lėtinėmis ligomis, kurių gydymas reikalauja nuoseklaus monitoringo. Taip pat pastebėtina, kad anksčiau minėtoji valstybių ligonių kasos vaistų kompensavimo tvarka galioja tik įsigyjant kai kuriuos receptinius vaistus, o nereceptiniai vaistai nėra kompensuojami.
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
