cscpharma-tantumverde-202311.jpg
merck-gardasil-top-202407.gif

Galima paklausti, o kam rūpintis širdimi? Kol plaka, tai ir gerai, juk širdies darbo ritmo pats nesureguliuosi. Taip galvoja dauguma žmonių, todėl daugiausia ir sergame širdies-kraujagyslių ligomis. O pačios dažniausios iš jų (galvos smegenų insultas ar širdies infarktas) ištinka pačiu netinkamiausiu laiku, kai dar esi darbingas, gerai jautiesi ir kuri savo ateities planus.

Pats didžiausias širdies nuodas, nuolatos smaugiantis ją, yra cholesterolis. Garsiausi JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos mokslininkai jau seniai įrodė cholesterolio reikšmę širdies ligų atsiradime. Paskutinių metų mokslininkų darbai iki smulkmenų išstudijavo visą cholesterolio kaip ligų sukelėjo kelią. Išsiaiškinta, kad cholesterolį sudaro dvi dalys. Viena iš jų, „blogasis“ arba mažo tankio cholesterolis, nusėda ant kraujagyslių sienelių, ilgainiui jos susiaurėja tiek, kad širdis pradeda dusti, jai nebeužtenka oro. Kita gi dalis, „gerasis“ arba didelio tankio cholesterolis, valo organizmą, o tuo pačiu ir kraujagysles nuo nuosėdų pertekliaus. Kurio cholesterolio žmogaus kraujyje daugiau, tas ir  nulemia, kokie procesai vyks. Jei daugiau blogojo, kraujagyslės siaurės ir pamažu smaugs mūsų širdelę. Jei daugiau gerojo, tuomet organizmas kovoja su riebalų pertekliumi ir nežada taip greitai pasiduoti.

Sunkiausia būna tuomet, kai blogąjam cholesteroliui į pagalbą atskuba jo sąjungininkai – trigliceridai. Tai bendrieji riebalai, pagrindinis energijos šaltinis. Kartais šios energijos prisivalgome daug daugiau, nei mums reikia. Tada trigliceridai tampa pagrindiniai blogojo cholesterolio pagalbininkai, dar greičiau įvykdantys klastingą užduotį.

Normalu, jei pagalvojote, o ką aš galiu pakeisti? Atsakymas vienas: mes galime paprastomis priemonėmis leisti širdžiai laisvai kvėpuoti. Visų pirma galime pradėti valgyti daugiau daržovių ir vaisių, kurie sugeba „surišti“ blogąjam cholesteroliui rankas. Taip pat daugiau judėti ir laisvalaikius praleisti gamtoje, juk judėjimas sudegina perteklinius riebalus.
 
Ar jau reikia imtis tokių priemonių gali atsakyti tik lipidogramos tyrimas, kuris atliekamas kraują tiriančiose laboratorijose. Lipidograma – tai kraujo riebalų ištyrimas, susidedantis iš keturių tyrimų: bendro choelsterolio, mažo ir didelio tankio cholesterolio bei trigliceridų. Tiksliausias atsakymas gaunamas, jei prieš atliekant tyrimą bent 12 valandų nevalgoma.


Birželio mėnesį Vilniaus širdies chirurgijos centro poliklinikoje, Laisvės pr. 64A, Vilniuje, lipidogramos tyrimas atliekamas su nuolaida.
Iš anksto registruotis nereikia. Tel. pasiteiravimui (8 5) 2390 500, 2390 559.
Leiskime širdžiai laisvai kvėpuoti

camelia_brontex_202411.jpg
Sveikata
Skaityti daugiau
masks
Periodonto ligos: kaip jas laiku pastebėti ir jas gydyti
masks
Neignoruokite insulto signalų – laikas gali kainuoti gyvybę
masks
Gydytojai įspėja pasitikrinti cholesterolį: insultas gresia net ir jaunimui