Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo.
20-ąją šių metų savaitę (2019 m. gegužės 13-19 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 47,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2018 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 40,6 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 20-ąją savaitę registruotas Panevėžio administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
20-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldytų asmenų nebuvo. 2018-2019 m. gripo sezonu registruoti 26 mirties atvejai.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse
| Administracinės teritorijos | 19 sav. (2019 m. gegužės 6-12 d.) | 20 sav. (2019 m. gegužės 13-19 d.) | ||||
| Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis, atv./10.000 gyventojų | Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis, atv./10.000 gyventojų | |
| Alytaus | 0 | 728 | 53,1 | 0 | 953 | 69,6 |
| Kauno | 3 | 2 783 | 49,5 | 2 | 3 072 | 54,6 |
| Klaipėdos | 1 | 1 355 | 42,7 | 0 | 1 424 | 44,9 |
| Marijampolės | 0 | 538 | 38,8 | 0 | 515 | 37,1 |
| Panevėžio | 1 | 820 | 37,8 | 0 | 712 | 32,9 |
| Šiaulių | 0 | 943 | 35,7 | 1 | 1 051 | 39,8 |
| Tauragės | 0 | 427 | 45,6 | 0 | 470 | 50,2 |
| Telšių | 0 | 483 | 36,3 | 0 | 469 | 35,3 |
| Utenos | 0 | 490 | 37,8 | 0 | 502 | 39,7 |
| Vilniaus | 0 | 3 257 | 40,5 | 4 | 4 006 | 49,8 |
| Iš viso Lietuvoje | 5 | 11 824 | 42,3 | 7 | 13 174 | 47,2 |
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.
Epidemiją skelbia savivaldybės
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
- 65 m. ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.
Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.
Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.
"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia
Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia.
Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą.
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
