cscpharma-tantumverde-202311.jpg
eurovaistine-top-202503.gif
blog image

Lietuvoje nepageidaujamos reakcijos į skiepus registruojamos retai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje atliekama daugiau nei 650 tūkst. vakcinacijos dūrių. Tiek kartų paskiepijami vaikai ir suaugusieji. Kasmet registruojama 50-80 nepageidaujamų reakcijų į vakcinas (toliau – NRV). Tai  sudaro 0,006-0,01 proc. nuo visų per metus atliekamų injekcijų.

2016 m. Lietuvoje iš viso įskiepyta 772 065 vakcinos dozės, o registruotos tik 73 NRV, 2015 m. registruotos 65 NRV. Kaip ir kasmet, daugiausia nepageidaujamų reakcijų buvo stebėta po BCG vakcinos įskiepijimo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nepageidaujamas reakcijas į vakcinas skirsto į: sunkias; sunkias, kurios pasireiškia kartu su lengvomis reakcijomis bei lengvas. Sunkiomis NRV vadinamos tokios NRV, kurios: baigiasi mirtimi; yra pavojus gyvybei; dėl kurios reikėjo gydyti; hospitalizuoti arba pratęsti gydymą ligoninėje; sukelia nuolatinę arba pastebimą negalią, nedarbingumą arba yra įgimtas apsigimimas, įgimta yda.

2016 m. registruota 20 sunkių NRV ir 53 lengvos, o 2015 m. - 54 sunkios NRV ir 11 lengvų. Daugiausiai (22 %) visų registruotų NRV buvo dėl BCG vakcinos, sukėlusios limfadenitą. Tai pat daugiausiai nepageidaujamų reakcijų į vakcinas registruota 1-5 metų amžiaus vaikų grupėje (37,0 %), mažiausiai – tarp vyresnių nei 18 metų amžiaus asmenų (5,5 %).

ULAC sveikatos priežiūros specialistai primena, kad nepageidaujama reakcija į skiepą, laikinas ar pastovus sveikatos būklės sutrikimas, sukeliantis fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčius, prasidedančius po imunoprofilaktikos, ir, manoma, jos nulemtas. Dažniausiai tai vietinės reakcijos: paraudimas, patinimas, skausmingumas injekcijos vietoje. Taip pat galimos ir bendro pobūdžio reakcijos: karščiavimas, vangumas, neramumas, nenutrūkstamas (neįprastas) verksmas, bėrimas ir kt. Asmens organizmo reakcija į kiekvieną vakciną yra skirtinga.

Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto (gali būti teikiamas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (el. paštu ulac@ulac.lt ), paciento, paciento šeimos narių, globėjų pranešimas apie įtariamą nepageidaujamą reakciją gali būti teikiamas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (toliau – VVKT) šiais būdais:

Toks poregistracinis vaisto stebėjimas ir nepageidaujamų reakcijų pranešimai padeda nustatyti retesnes, netikėtas, kartais labai sunkias nepageidaujamas reakcijas į vaistą (t.y. užtikrinti farmakologinį budrumą).

Užregistruoti pranešimai apie vaistinių preparatų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas nereiškia, kad šie vaistiniai preparatai ar jų veikliosios medžiagos yra nesaugūs. Tik visų turimų duomenų išsamus mokslinis vertinimas leidžia daryti patikimas išvadas dėl vaistinių preparatų naudos ir rizikos santykio.

Lankstinukas „Nepageidaujama reakcija į skiepą. Tai, ką turi žinoti kiekvienas“.

Informacija iš:

Lietuvoje nepageidaujamos reakcijos į skiepus registruojamos retai

Image: FreeDigitalPhotos.net

Sveikata
Skaityti daugiau
masks
Tymai – grėsmė, kurią galima suvaldyti
masks
Sostinėje prasidėjo širdies sveikatai stiprinti skirta nemokama programa
masks
Epideminį lygį siekiančių savivaldybių mažėja