Lytiškai plintančios ligos šiais laikais suvaldomos gali būti gana paprastai. Tam net nereikia susilaikymo. Svarbiausia – geras prezervatyvas ir tuo pačiu tinkamas jo naudojimas. Nors viskas atrodo labai paprasta, deja, tokios ligos vis dar aktyvios ir svarbiausia – labai plinta jaunų žmonių tarpe, kurie dažnai mėgaujasi seksu be visiškai jokių apsaugų. Tai – liūdina ir tuo pačiu kelia klausimą: KODĖL ir kas atsakingas už tai?
Vyresniems nereikia saugotis?
Indiana University's National Survey of Sexual Health and Behavior atliko tyrimą, kurio metu buvo aiškinamasi – kaip tam tikro amžiaus žmonės rūpinasi savo seksualinio gyvenimo apsauga. Rezultatai kiek nuliūdino, kadangi atskleidė, kad vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės labai dažnai minimaliai naudoja sargius bei bet kokias kitas apsaugos priemones. Kodėl? Dažniausias atsakymas buvo tai, jog jiems nebereikia rūpintis dėl neplanuoto nėštumo.
Toks požiūris yra labai klaidingas. Juk šiais laikais net ir po 40-ies pastoti yra labai paprasta, galiausiai, net ir menopauzė ne visada tiksliai parodo, kad moteris nėra nevaisinga. Tai geriausiai gali įrodyti įvairios istorijos, kurių metu pasakoja apie 60-mečius, kurie susilaikė vaiko, nes nesisaugojo.
Žinoma, greta neplanuoto nėštumo labiausiai gąsdina lytiškai plintančios ligos, kurioms amžius nėra svarbus. Ir nors atrodo, kad dažnai tenka pykti ant jaunų žmonių, kurie nesisaugo, tačiau vyresni – puikus pavyzdys, kad amžius dažnai neprideda suvokimo, jog tik prezervatyvas gali padėti išvengti ligų, kurios keičia gyvenimus.
Lietuviai nėra atsakingi?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/AIDS, lytiškai plintančių infekcijų ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyrius pateikė tokią statistiką, kuria, deja, nei vienas iš mūsų neturėtų didžiuotis, kadangi tai atspindi informacijos trūkumo sklaidą.
„2019 m., lyginant su 2018 m., sergamumas visomis registruojamomis infekcijomis (sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir ŽIV infekcija) sumažėjo nežymiai (1 grafikas). Sergamumas sifiliu per pastaruosius trejus (2017–2019) metus sumažėjo atitinkamai nuo 5,6 iki 4,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas gonorėja tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo nežymiai – nuo 2,5 atvejo 2017 m. ir 2 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2019 metais. Sergamumas chlamidioze per 2017–2019 metus sumažėjo atitinkamai nuo 14 iki 8,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas ŽIV infekcija per pastaruosius trejus (2017–2019) metus sumažėjo atitinkamai nuo 9,3iki 5,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1 grafikas)“ (Sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) tendencijos).
Fiksuojama, kad vienų ligų skaičius išaugo, o kitų sumažėjo. Ar tai reiškia, kad mes galime didžiuotis savimi, kaip tauta? Deja ne, kadangi XXI amžiuje, kai galima rinktis ne tik iš labai plačios apsaugos pasiūlos, tačiau taip pat ir gauti tikslinę informaciją – mes vis dar sergame tokiomis ligomis, kurios jau seniai turėtų būti pamirštos.
Kai kurie bando kaltinti homoseksualias poras, kurios dažniausiai rečiau naudojasi sargiais dėl to, kad jiems negresia neplanuotas nėštumas (tos pačios statistikos duomenys: „Lytinis ŽIV plitimo būdas sudarė daugiau nei pusę – 52,3 proc. (39,1 proc. – heteroseksualus ir 13,2 proc. – homoseksualus) visų naujai diagnozuotų atvejų; švirkščiamųjų narkotikų vartojimas – daugiau nei trečdalį (31,8 proc.) atvejų, 15,9 proc. atvejų užsikrėtimo būdas nežinomas.“). Tačiau tokie kaltinimai nebūtų pagrįsti, kadangi LPL serga labai skirtingi žmonės. Tai yra, skirtingi savo amžiumi, seksualine orientacija, lytimis ir kitais aspektais.
LPL dažniausiai moterų tarpe?
Minima, kad moterys dažniau platina ligas. Kuo tai yra susiję su lytimi? Moterys dažniausiai kur kas rečiau jaučia nemalonius simptomus, kurie ir išduoda, kad laikas apsilankyti pas venerologą. Kuo labiau pojūčių – tuo dažniausiai įprastą gyvenimą jos gyvena, kurio rezultatas yra ligos platinimas kitiems. Štai čia dažniausiai ir kyla paradoksas, kadangi dėl ligų dažniau kaltinami vyrai, kurie kur kas laisviau keičia partneres. Ir nors XXI amžiuje moterys taip pat pačios renkasi su kuo miegoti ir vyrus gali rinktis kas vakarą vis kitus, tačiau būtent tai, kad jos rečiau jaučia nemalonius simptomus – dažniausiai ir platina ligas kur kas aktyviau. Atrodo taip paprasta nuo to apsisaugoti. Juk prezervatyvas – pigi ir paprasta priemonė, kuri prieinama kiekvienam. Deja, vis dar ne visi suvokia, kad saugotis reikia ir tikrai ne visos kontraceptinės priemonės šiuo atveju padeda.
LPL požymiai
Tai, kad moterys dažnai nešioja ligas pačios to nežinodamos toli gražu nereiškia, kad ligos nėra juntamos. Dalis jų – beveik nejuntamos, o kita dalis sukelia labai daug diskomforto, tad svarbiausia yra kuo greičiau kreiptis į medikus, kaip kad tik žmogus jaučia dirginimą. Tai gali būti dažnesnis šlapinimasis, išskyros, taip pat ir skausmas, niežulys, bėrimai, kurie kankina ir moteris, ir vyrus. Taip pat reikia nepamiršti, kad naminiai metodai, kurie kai kuriems atrodo geriausias gydymo būdas – toks nėra ir ūkinis muilas nėra skirtas genitalijų prausimui. Svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus, kad jie padėtų panaikinti ligą ir vėl sugrąžinti Jums pilnavertį gyvenimą.
Prezervatyvas gelbėja ne tik sveikatą, tačiau ir gyvybes, tad naudokitės jais kiekvieno lytinio akto metu!
Sveikata
Skaityti daugiau
