vaistai.lt

Nuo paauglystės nuolat sirgdavusi, įvairių sveikatos bėdų turėjusi vilnietė, norėdama sau padėti, pradėjo domėtis sveika mityba, gyvenimo būdu ir atrado savo pašaukimą – pacientų gydymą natūralia mityba. Kuo ši mityba pranašesnė už mums įprastą, kokias ligas galima įveikti pakeitus vartojamus produktus, kalbėjomės su mitybos specialiste Tautvile Šliažaite.

Kas paskatino susidomėti sveika mityba?

Labai geras klausimas. Nuo paauglystės buvau ta, kuri pirmoji susirgdavau, jeigu siausdavo koks virusas ar gripas, taip pat kamavo virškinimo problemos, negalėjau džiaugtis ir savo oda - bėrė spuogeliai.

Bene 14 metų patekau į ligoninę dėl skrandžio opos. Iki šiol labai gerai prisimenu, kaip gydytojas pasakė, kad nuo šiol visą likusį gyvenimą man reikės gerti vaistus. Tai privertė susimąstyti. Grįžusi namo, pradėjau domėtis sveika mityba, ypač populiaru tuo metu buvo sudarinėti įvairius valgiaraščius pagal kraujo grupę. Tačiau didžiausią įtaką mano gyvenimo būdo pokyčiams turėjo perskaityta knyga „Vegetarinė mityba ir joga“. Tada nusprendžiau vienam mėnesiui tapti vegetare, po šio laiką dar pratęsiau ir įpratau vegetariškai maitintis. Tuo metu tai nebuvo populiaru, tad dėl mėsos nevalgymo susilaukdavau iš artimųjų, draugų komentarų, kritikos.

Kodėl, tapusi diplomuota teisininke, nusprendėte Londone studijuoti kitą sritį?

Noras padėti sau pačiai ir atvedė į šias studijas. Nors Lietuvoje buvau uoli, sėkminga teisės studentė, turėjau perspektyvų darbą, supratau, kad ši sritis nėra mano pašaukimas. Supratau, kad noriu gilintis į sveiko gyvenimo būdo, mitybos mokslus, tad apie metus, baigusi teisę, ieškojau, kur galėčiau tai studijuoti. Ir štai patrauklias studijas atradau Natūralios medicinos koledže (College of Naturopathic Medicine) Londone.

Kokie didžiausi jūsų studijų metų atradimai?

Nuvykusi į Londoną studijuoti, tikėjausi visiems įrodyti, kad vegetariška mityba yra sveikiausia, tačiau studijų metai pakeitė mano požiūrį: po metų pradėjau valgyti žuvį, po dvejų – mėsą. Supratau, kad norint būti sveikam galima valgyti ir žuvį, ir mėsą – tai mano didžiausias atradimas.

Išmokau nebeatsirinkinėti informacijos, – pavyzdžiui, kai esi vegetaras, skaitydamas knygas ar straipsnius apie mitybą, priimi tik tas žinias, kurios pritaria vegetarizmui, ir atmeti tas, kurios palaiko visavalgius. Tapęs mitybos profesionalu, to daryti nebegali, nebegali užsimerkti ir nematyti įvairiapusių faktų, susijusių su mityba. Taigi nėra vieno atsakymo, kuris valgymo būdas yra sveikiausias, nes kiekvienas yra skirtingas.

Kokie yra bendros, kiekvienam tinkančios sveikos mitybos taisyklės?

Visiems tinka viena taisyklė: sumažinti suvartojamo cukraus kiekį.

Jeigu norite subalansuotos mitybos, reikia laikytis tam tikrų principų: kasdien suvalgyti apie 6 – 8 porcijas daržovių: viena porcija yra maždaug saujelė salotų; ir apie 2-3 porcijas vaisių, pavyzdžiui, viena porcija yra vienas mažas obuolys arba mažas bananas. Labai svarbu kiekvieno valgio metu valgyti baltymų – jų yra mėsoje, žuvyje, ankštiniuose produktuose – lęšiuose, pupelėse, žirniuose, įvairiose sėklose, riešutuose; turime kasdien gauti ir pakankamą kiekį skaidulų – reikia valgyti viso grūdo duoną, daržoves. Tiesa, dėl grūdinių produktų mitybos specialistai diskutuoja: jeigu pasižiūrėtume į mitybos piramidę, jie pateikiami kaip produktai, kurių kasdien turėtume suvalgyti daugiausiai, tačiau išties jų tiek daug organizmui nereikia, dienai pakanka trečdalio lėkštės. Pavyzdžiui, blynai su uogiene nebūtų subalansuotas patiekalas, o varškėtukai – jau geresnis pasirinkimas. Patartina juos gaminti iš viso grūdo kvietinių miltų, kurie yra mažiau išvalyti. Suprantu, kad patiekalai iš tokių miltų gali atrodyti ne itin gardūs, bet reikia įprasti arba atrasti naują būdą, kaip, ką pagaminti iš sveikesnių produktų. Grūdiniai produktai yra labai pigūs, tad kai kurie net per daug jų valgome nepagalvodami, kad naudingų maistinių savybių neturi itin daug.

O kaip dėl skysčių vartojimo?

Kiekvienas žmogus kasdien turi išgerti apie 2 litrus vandens. Dauguma arbatų, kurias geriame, iš organizmo šalina skysčius, tad prarandame vandenį. Žolelių arbatas galima gerti tik tas, kurių poveikis mums yra žinomas. Pavyzdžiui, kam sunku užmigti, vakarais patartina mėgautis raminančia ramunėlių arbata. Nereikėtų piktnaudžiauti, tai yra gerti daug stimuliuojančių, kofeino turinčių arbatų - juodosios ar žaliosios.

Dėl kavos taip pat diskutuojama. Kai kurių žmonių ji neveikia, tačiau yra tokių, kuriems būtinai reikėtų šio gėrimo atsisakyti. Iš ko tai nusprendžiu? Atsižvelgiu į tai, kokia yra asmens medicininė istorija. Jeigu žmogaus darbe ir kasdienybėje apstu streso, reikia atsisakyti kavos, kuri yra papildomas simuliantas, padidina organizme streso lygį. Juk gerai žinoma, jog stresas yra daugelio ligų sukėlėjas.

Ar pakeitus mitybą galima įveikti ligą?

Gal ne visiškai išgyti, bet sustabdyti ligos progresavimą, numalšinti simptomus, įmanoma. Sveikai maitinantis, galima įveikti daugelį ligų: skrandžio opas, padidėjusį rūgštingumą, pilvo pūtimą, pienligę ir daugelį kitų. Esu turėjusį pacientų, kuriuos pas mane atsiuntė gastroenterologas, jiems padėjau pakeisti valgiaraštį, parinkau papildus ir pasveiko.

Subalansuota, tinkama mityba padeda įveikti arba sustabdyti ir imuninės sistemos ligas – šienligę, reumatoidinį artritą, astmą, alergiją; taip pat depresiją, nuotaikų kaitą.

Kokias rekomendacijas pateikiate dėl gyvenimo būdo pokyčių?

Su kai kuriais klientais pokalbio metu pasiekiame giluminius dalykus – kaip pamilti save, išmokti būti savimi. Kiti tam nepasiruošę, tad tiesiog patariu pasirūpinti savimi – pavyzdžiui, nuvargus pagulėti, atsipalaiduoti šilto vandens vonioje su eteriniais aliejais. Kiekvienam individualiai rekomenduoju ir fizinius krūvius – vieniems pakanka ilgesnio kasdienio pasivaikščiojimo, pilateso, plaukiojimo ar jogos, kitiems, kurie save per daug alina sporto salėse, atvirkščiai, patariu sumažinti sportui skiriamą laiką. Laikydamasis tinkamos mitybos, kiekvienas gali numesti svorio, bet vien su sportu, nekeičiant valgiaraščio, to padaryti nepavyks. Mityba užima apie 80 proc. sėkmės, siekiant atsikratyti papildomų kilogramų.

Kaip pasikeitė jūsų pačios sveikata pakeitus mitybą?

Jeigu sergu, tai pasveikstu per dvi dienas, pakyla labai aukšta temperatūra – o tai geras ženklas, nors anksčiau sirgdama turėdavau tik žemą temperatūrą. Mano močiutė farmacininkė, tad paauglystėje namuose netrūkdavo vaistų, dabar neturiu tablečių. Esu visada energinga, nebeslenka plaukai – tai kadaise taip pat buvo mane kankinusi bėda; būdavau labai išblyškusi, o kai susitvarkė virškinimo sistema, veidas tapo sveikai rausvas.

Maitinuosi sveikai, bet laikausi vieno principo, kurį rekomenduoju ir kitiems – 80 proc. laiko valgyti sveikai, likusius 20 proc. leisti sau nenaudingus valgius ar produktus. Pavyzdžiui, grįžusi į Lietuvą neatsisakau močiutės keptų bulvinių blynų, bet jų suvalgiusi nesijaučiu gerai. Pasikeitė mano valgymo įpročiai, todėl tai, ką anksčiau mėgdavau, nebėra skanu. Kiekvienas gali įprasti sveikai maitintis.