Lietuvoje sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sumažėjo

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. Šiuo metu gripo epidemija paskelbta septyniose šalies savivaldybėse.  Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 33.
 
Dvyliktąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 19-25 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 89,1 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 63,0 atv./10 tūkst.  gyventojų.
 
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 12-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.
 
Šių metų dvyliktąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 72 asmenys. Iš jų – trys kūdikiai iki dvejų metų, 25 vaikai, kiti – suaugusieji. Du asmenys buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausiai ligoninėje gydytų asmenų buvo Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. 2017-2018 m. gripo sezonu registruota keturiolika mirties nuo gripo atvejų.

Administracinės teritorijos 11 sav. (2018 m. kovo 12-18 d.) 12 sav. (2018 m. kovo 19-25 d.) Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Alytaus 124 1354 97,2 74 1390 99,8 Kauno 680 6051 107,1 456 5855 103,6 Klaipėdos 637 3198 100,6 371 2636 82,9 Marijampolės 155 1229 86,9 102 1103 78,0 Panevėžio 199 1862 83,9 88 1619 72,9 Šiaulių 122 1640 61,4 71 1587 59,4 Tauragės 68 663 68,5 49 650 67,1 Telšių 127 1234 91,9 85 1236 92,1 Utenos 71 802 60,0 50 729 55,6 Vilniaus 557 8085 100,4 213 8227 102,1 Iš viso Lietuvoje 2740 26118 92,9 1559 25032 89,1

* Duomenys atnaujinti 2018 m. kovo 26 d.

* Duomenys atnaujinti 2018 m. kovo 26 d.

ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.

Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.

Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.

"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia

Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia. 

Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą. 

Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.

{zemelapis}

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net