vaistai.lt

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, kad atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba tiek energetikos įmonėse, tiek ir individualiuose namuose, pagausėja ir į orą išmetamų teršalų, dėl to pablogėja aplinkos oro kokybė. Dažnai individualių namų rajonų gyventojai, kur patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos) skundžiasi užterštu aplinkos oru.

Individualių namų gyventojams norėtumėme priminti, kad vadovaujantis aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 punktu (Žin., 1999, Nr. 98-2813) – draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose, dėl ko gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos savo namų gyventojų bei kaimynų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiom alyvom užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant ir sunkiuosius metalus, dioksinus).

Deginant atliekas buitiniu būdu dėl per žemos temperatūros ir nepilno degimo susidaro žmogaus sveikatai ypač pavojingi junginiai – dioksinai ir furanai (dažniausiai vadinami bendru pavadinimu – dioksinais), kurie priklauso patvariųjų organinių teršalų grupei. Kadangi namų kaminai nėra aukšti, kenksmingos medžiagos neišsisklaido, nusėda ir kaupiasi ant žemės paviršiaus savame ir kaimyniniame kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje, o vėliau aptinkami mėsoje, piene, daržovėse. Į organizmą dioksinai patenka tiek per kvėpavimo sistemą, odą, tiek ir su maisto produktais, vandeniu.

Dioksinai kaupiasi organizmo audiniuose, net mažas dioksinų kiekis gali sukelti vėžį, kenkia odai, kepenims, imuninei, endokrininei, nervų ir dauginimosi sistemoms. Dioksinų poveikis ypač stiprus besivystantiems embrionams (galimi apsigimimai) ir naujagimiams, jiems pagal svorį tenka santykinai didelės šių teršalų koncentracijos. Dioksinų poveikis siejamas su virškinimo sutrikimais (alkoholio, riebaus maisto netoleravimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas), apetito praradimu, svorio sumažėjimu, raumenų, pilvo bei galvos skausmais, galvos svaigimu ir edema, širdies ir kraujagyslių, inkstų ir šlapimo pūslės, kasos veiklos, miego sutrikimais, depresija, energijos praradimu ir kt.

Sunkieji metalai paprastai išsiskiria kietųjų dalelių forma. Dauguma sunkiųjų metalų (švinas, kadmis, arsenas, gyvsidabris) žmogui yra toksiški, jie neskyla, kaupiasi kauluose. Taip pat jie toksiški reprodukcinei žmogaus sistemai, gali sukelti vėžį, apsigimimus, trikdo smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklą bei vystymąsi, ypač žalingi kūdikiams ir mažiems vaikams.

Pavojų sveikatai taip pat gali kelti ir užterštų pelenų, likusių nuo tokių šiukšlių deginimo, išbarstymas tiesiog kieme arba sode. Ten auginamos daržovės, vaisiai ir uogos per dirvožemį kaupia sunkiuosius metalus, dioksinus ir kenkia mūsų sveikatai.

Deginant kietąjį kurą pagrindiniai į atmosferą išmetami teršalai yra sieros dioksidas, (SO2), azoto oksidai (NOx, N2O), anglies monoksidas (CO), anglies dioksidas (CO2), kietosios dalelės.

Aplinkos oro kokybė turi tiesioginės įtakos gyventojų sveikatai: epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, aplinkos oro užterštumas didina sergamumą įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis (tracheitai, bronchitai, bronchinės astmos, kitų lėtinių kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimai) ir kraujotakos sistemos ligomis (širdies veiklos sutrikimai, kraujagyslių susirgimai).

Esant netvarkingiems dūmtraukiams, kai nėra tinkamo dūmų ištraukimo, dėl suskilusių krosnių teršalai patenka ir į gyvenamųjų patalpų orą, susidaro sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui sveikatai, padidėja rizika susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis.

Esant net mažai anglies monoksido (smalkių) koncentracijai ore kraujas pasisavina ne deguonį, bet anglies monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną. Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė. Lengvai apsinuodijus, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. Esant labai dideliam karboksihemoglobino kiekiui kraujyje, žmogus gali netekti sąmonės, jį gali ištikti koma ir net mirtis. Tokio pobūdžio apsinuodijimai galimi, kai smalkėmis užterštas gyvenamųjų patalpų oras. Todėl būtina kasmet patikrinti namo šildymo įrenginius – krosnis, židinius, įvertinti savo būsto ventiliacinės sistemos efektyvumą, rekomenduojama namuose įrengti dūmų detektorių, kuriam suveikus, nedelsiant reikia palikti namus ir kviesti pagalbą.

Kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimo reiškinius (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų priežastimi: apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos) ir lietinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas, gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla (širdies priepuolis). Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Išsiskiriantys azoto oksidai dirginančiai veikia akių ir nosies gleivinę, gali sukelti kosulį, ilgalaikis padidėjusios koncentracijos azoto dioksido poveikis turi įtakos lėtinio bronchito ir bronchinės astmos išsivystymui.

Sieros dioksido ūmus poveikis pasireiškia stipriu viršutinių kvėpavimo takų, akių, odos ir gleivinių sudirginimu, nosies ir gerklės deginimu, refleksiniu kosuliu, kvėpavimo sutrikimais, dusulio priepuoliu, bronchų spazmais (ypač sergantiems astma). Dėl lėtinio poveikio gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos (atrofinis rinitas, toksinis bronchitas, plaučių sklerozė).

Oro taršos poveikiui ypač jautrūs yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės bei sergantys lėtinėmis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis.

Kaip galima sumažinti išmetamų kenksmingų teršalų kiekį deginant kietąjį kurą?
Visuomenės sveikatos specialistai pataria, kad siekiant sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį, įsitikinkite, kad jūsų šildymo įranga eksploatuojama tinkamai ir užtikrinkite, kad naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Deginant drėgną kurą, pavyzdžiui, neišdžiuvusią medieną, kuras dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išmetamų teršalų (įskaitant dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų) emisijos. Kaip buvo minėta anksčiau, užteršto kuro (pvz., impregnuotos, dažytos medienos), atliekų deginimas taip pat sukelia didesnes ne tik įprastinių, bet ir ypač kenksmingų žmogaus sveikatai degimo produktų emisijas. Todėl gyventojai turi būti sąmoningi, nedeginti savo krosnyse atliekų, nes nuo mūsų pačių priklauso mūsų ir mūsų vaikų sveikata.

Atminkite, kad pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenimui, yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.

Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis (pvz., dujas, arba ekologiškai švarią atsinaujinančiųjų energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų.