Nevaisingumas yra sudėtinga problema, su kuria susiduria daugelis porų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis – nevaisingumas apibrėžiamas kaip nesėkmingas bandymas pastoti per vienerius metus, kai pora turi reguliarų lytinį gyvenimą nesisaugant jokiomis priemonėmis.
Statistika rodo, kad maždaug 15-20% vaisingo amžiaus porų patiria nevaisingumą. Ši problema gali būti susijusi su įvairiomis medicininėmis, biologinėmis ir gyvenimo būdo priežastimis. Nors pagalbinis (šnekamojoje kalboje dar vadinamas dirbtiniu apvaisinimas dažniausiai išsprendžia problemą, tačiau rasti jos šaknis ir parinkti optimaliausią gydymo būdą - būtina. Apie priežastis plačiau pasakoja „Medicija klinika“ akušerė-ginekologė, nevaisingumo specialistė Odeta Gabrėnaitė-Kazlauskienė.
Medicininės priežastys
Medicininės priežastys dažnai apima įvairias sveikatos problemas, kurios gali turėti įtakos tiek moterų, tiek vyrų vaisingumui.
Viena iš dažniausių moterų nevaisingumo priežasčių - kiaušintakių pratekamumo sutrikimai, nustatomi iki 25 % nevaisingų moterų. Šios būklės priežastys - lytiniu keliu plintančios infekcijos, gretimų organų uždegiminiai procesai ar jų operacijų pasekmės.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra antra iš dažniausių nevaisingumą sukeliančių problemų, kuri nustatoma net iki 20 % visų vaisingo amžiaus moterų tarpe.
„Ši būklė sukelia ovuliacijos sutrikimus, galinčius lemti nereguliarų menstruacijų ciklą arba net ovuliacijos nebuvimą. Hormonų disbalansas, susijęs su PKS, gali trukdyti pastoti, nes jis neleidžia organizmui tinkamai reguliuoti ovuliacijos ir kiaušialąstės subrendimo“,- nurodo „Medicija klinika“ gydytoja Odeta.
Kita svarbi problema yra endometriozė. Ja serga apie 10% moterų. Ši liga sukelia endometriumo audinio augimą už gimdos ribų, dažnai iššaukia stiprius skausmus, uždegimą ir nevaisingumą. Nevaisingumo problemą turinčių moterų tarpe liga diagnozuojama net 20 - 40 % atvejų.
„Endometriozė gali sukelti sąaugas, kiaušidžių cistas, kas trukdo natūraliam apvaisinimo procesui ir paveikia kiaušidžių bei kitų reprodukcinių organų funkciją.
Moters amžius taip pat vaidina svarbų vaidmenį pastojant. Moterų vaisingumas natūraliai mažėja su amžiumi, ypač po 35 metų, kai sumažėja ne tik kiaušialąsčių kiekis, bet silpnėja ir jų kokybė. Tai gali sukelti lytinių ląstelių genetinius sutrikimus bei kitus vaisingumą ribojančius veiksnius, gimdos gleivinėje vykstantys pokyčiai mažina embriono gebėjimą įsitvirtinti gimdoje, todėl vyresnės moterys, siekiančios pastoti, susiduria su kur kas didesniais iššūkiais“,- priduria specialistė.
Vyrų sveikatos problemos taip pat gali prisidėti prie nevaisingumo. Spermos kokybės sutrikimai yra gana dažni, net iki 30 % vyrų turi mažą spermatozoidų skaičių, judrumą ar jų morfologijos pakitimus. Tokie hormoniniai sutrikimai kaip testosterono trūkumas gali paveikti spermos gamybą. Be to, tam tikros lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ir skydliaukės sutrikimai – gali daryti neigiamą įtaką reprodukcinei sveikatai.
Gyvenimo būdo problemos
Gyvenimo būdo veiksniai irgi turi didelę įtaką vaisingumui. Stresas yra vienas iš pagrindinių kaltininkų, kuris geba neigiamai paveikti hormonų pusiausvyrą tiek vyrams, tiek moterims. Didelis streso lygis gali sukelti moterųovuliacijos sutrikimus ar sumažinti vyrų spermos kokybę.
„Mityba taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Nesveika dieta, kuri yra gausi perdirbtų maisto produktų ir cukraus – gali sumažinti organizmo galimybes reprodukcijai. Rūkymas ir alkoholis irgi turi neigiamą poveikį vaisingumui, ypač moterims, nes tai gali paveikti hormonų pusiausvyrą, embrionų įsitvirtinimo gimdoje galimybes” - priduria gyd. Odeta Gabrėnaitė-Kazlauskienė.
Fizinis aktyvumas ir aplinka
Fizinis aktyvumas yra dar vienas svarbus veiksnys. Per mažas arba per didelis fizinis aktyvumas gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui. Moterims, reguliariai užsiimančioms intensyviu sportu, gali pasireikšti ovuliacijos sutrikimai.
Galiausiai tokie aplinkos veiksniai kaip ore esantyspesticidai, ftalatai ir sunkiųjų metalų junginiai neigiamai veikia reprodukcinę sveikatą, o ilgalaikis jų poveikis gali sumažinti vaisingumą.
Pesticidai, naudojami žemės ūkyje, gali trikdyti hormonų pusiausvyrą ir sukelti ovuliacijos sutrikimus moterims bei sumažinti spermos kokybę vyrams. Ftalatai, randami plastikų gamyboje ir kasdieniuose produktuose, gali paveikti hormoninę veiklą, nes sukelia ovuliacijos problemas ir sumažina spermatozoidų skaičių. Be to, sunkiųjų metalų junginiai, tokie kaip švinas, kadmis ir arsenas, patekę į organizmą per maistą, vandenį ir orą, ilgainiui gali sukelti vaisingumo sutrikimus.
„Tyrimai rodo, kad švinas sumažina spermatozoidų kokybę, o moterims gali paveikti kiaušidžių funkciją. Siekiant sumažinti šių cheminių medžiagų poveikį rekomenduojama rinktis ekologiškus produktus, apriboti plastiko naudojimą aplinkoje, patikrinti vandens kokybę, būti informuotiems apie aplinkos veiksnių poveikį ir konsultuotis su specialistais“,- nurodo „Medicija klinika“ gydytoja.
Todėl, jeigu per vienerius metus reguliaraus lytinio gyvenimo, o turint įvairių sveikatos problemų per pusę metų, nepavyksta pastoti – nelaukite, kreipkitės pagalbos. Gali būti, kad problema nėra esminė, tačiau kuo greičiau bus pradedama spręsti, tuo greičiau pavyks ją pašalinti ir pasiekti taip laukiamų rezultatų.
Image: pexels.com
Sveikata
Skaityti daugiau
