vaistai.lt

Prasidėjusi nedideliu drebuliu ir vos juntamu judesių sukaustymu, ilgainiui Parkinsono liga išsivysto į sunkesnes stadijas, kai pradeda trikti pusiausvyra, o judesiai tampa riboti ir lėti. Šia liga suserga vis jaunesni, dar darbingo amžiaus žmonės, o per pastaruosius 25 metus jos paplitimas pasaulyje padvigubėjo. Nors kol kas Parkinsono liga dar nėra pagydoma, ją galima pristabdyti ir ilgiau išlaikyti kokybišką gyvenimą.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų Parkinsono ligos atvejų. Tai progresuojanti lėtinė visos nervų sistemos liga, o simptomai dažniausiai pasireiškia sulaukus 55 metų. Skaičiuojama, kad jos negydant gyvenimo trukmė sutrumpėja maždaug 6 metais. Visgi, diagnozavus laiku ir pradėjus gydymą, gyvenimo trukmė nepakinta, nors kokybė po truputį prastėja.

Ši liga vystosi nevienodai – vieniems progresuoja greičiau, kitiems lėčiau, tačiau ją nustačius galima skirti vaistus ir taikyti kitas simptomus palengvinančias priemones, sako medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila" gydytoja neurologė dr. Vaineta Valeikienė.

Metams bėgant simptomų vis daugėja

Parkinsono ligos simptomai priklauso nuo stadijos ir vystymosi laiko – pirmus 4 metus trunkanti ankstyvoji stadija pasireiškia nedideliu tremoru (drebuliu) bei vos juntamu kūno sukaustymu, tačiau kasdienė veikla ir judėjimas nesukelia didesnių iššūkių.

Pacientą dėl Parkinsono ligos detaliai ištiria gydytojas neurologas. Vertindamas paciento būklę ir ligos istoriją, gydytojas neurologas skiria reikiamus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus: elektroencefalografijos (EEG), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), kompiuterinės tomografijos (KT), kaklo kraujagyslių ultragarsinį tyrimą (kaklo kraujagyslių echoskopija), elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimus.

Vėliau, po 4–10 metų, pereinama į vidutinio sunkumo ligos stadiją, kai judesiai tampa lėti ir riboti, tremoras padažnėja, prisideda ir lengvi pusiausvyros sutrikimai. Gydytojos neurologės teigimu, šioje stadijoje esantiems pacientams galima pritaikyti reabilitaciją, kuri padeda sulėtinti besivystančius simptomus.

„Sergantiems vidutinio sunkumo Parkinsono ligos stadija, galime padėti taikydami vestibiulinę reabilitaciją, kuri pagerina gyvenimo kokybę. Tokios reabilitacijos tikslas yra suteikti galimybę žmogui gyventi savarankiškiau, kaip įmanoma ilgiau išvengti slaugos, išlaikyti socialinius ryšius ir netgi dirbti", – apie naujus gydymo metodus kalba dr. V. Valeikienė.

Vėlyvoje ligos stadijoje, kai sergama jau ilgiau nei 10 metų, žmogus didžiąja dalį laiko būna neaktyvus, patiria kalbėjimo ir laikysenos sutrikimus, todėl slauga tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Ilgainiui pacientas prikaustomas prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio.

Sergančiuosius Parkinsono liga kamuoja ir nemotoriniai simptomai, pavyzdžiui, neuropsichiatriniai sutrikimai, tokie kaip nemiga, depresija, demencija, haliucinacijos. Taip pat gali pasireikšti ir autonominiai simptomai – skausmai, kraujospūdžio svyravimai.

Sulėtėjusi, sunkiai suprantama kalba, atminties sutrikimai gali apsunkinti sergančiųjų socialinius ryšius ir pokalbius su artimaisiais. Dėl šios priežasties pradedama vengti bendravimo, riboti anksčiau mėgstamas veiklas, dėl judėjimo sutrikimų, bijodami susižeisti, sergantieji dažnai bijo išeiti iš namų, ir taip žmogus po truputį tampa vis vienišesnis.

Gydytoja neurologė dr. V. Valeikienė pabrėžia, kad Parkinsono ligos gydymas yra kompleksinis – pacientui gali būti taikomas individualizuotas medikamentinis ir chirurginis gydymas, fizinės bei kognityvinės, vestibiulinės reabilitacijos priemonės, komplikacijų prevencija.

Sunku atlikti net paprastus judesius

Vienas iš ryškių Parkinsono ligos simptomų – sutrikusi ir vis prastėjanti judesių koordinacija. „Hila" kineziterapeutas Karolis Tuska sako, kad sergantiesiems iššūkiu tampa net patys paprasčiausi judesiai, pavyzdžiui, stovėjimas suglaustomis kojomis ar ėjimas dedant pėdą už pėdos.

„Pacientai pratimą, kai reikia eiti pėdą dedant už pėdos, gali atlikti labai greitu tempu, tačiau lėtai ir koordinuotai to pakartoti nepavyksta. Todėl bandome grąžinti lėtus ir tikslius judesius į kasdienę gyvenimo rutiną", – teigia kineziterapeutas K. Tuska.

Medicinoje įvairių ligų gydyme pritaikius virtualios realybės sprendimus, šie pamažu skinasi kelią ir Parkinsono liga sergančiųjų reabilitacijoje.

Pasak kineziterapeuto, nors kol kas mokslinių duomenų dar nėra daug, remiantis užsienio šalyse atliekamomis studijomis, virtualios realybės panaudojimas šių pacientų reabilitacijoje padeda efektyviau stiprinti dėl ligos prarandamas motorines funkcijas. Vestibiulinė reabilitacija virtualioje realybėje leidžia treniruoti žmogaus pusiausvyrą ir koordinaciją nestabilioje, tačiau tuo pat metu – visiškai saugioje ir atidžiai kontroliuojamoje, aplinkoje. Nuosekliai dirbant su pusiausvyra, eisena, mobilumu – efektyviau kontroliuojama ligos eiga, pacientas gali ilgiau išsaugoti gyvenimo kokybę.

Kineziterapijos, kurios metu pasitelkiama virtuali realybė ir speciali judesių simuliacijos platforma, dėmesys skiriamas akių ir galvos koordinacijos pratimams bei užduotims taikant platformos nestabilumą. „Lavinant pusiausvyrą svarbu kaip įmanoma labiau įdarbinti raumenis, todėl taikant simuliacijų įrangą pacientui uždedami virtualios realybės akiniai, jis pastatomas ant judančios platformos, ant kurios stengiasi išsilaikyti. Tokie pratimai itin naudingi Parkinsono liga sergantiems žmonėms, nes padeda adaptuotis kūnui prie pokyčių ir sulėtina besivystančius koordinacijos simptomus", – kalbėjo kineziterapeutas K. Tuska.

Pasak kineziterapeuto, siekiant tikslesnių judesių, užsiimama akių ir galvos koordinacijos pratimais bei įvairiausiomis užduotimis taikant nestabilią, minkštą platformą, kamuolius. Efektyviau pristabdyti ligos sukeltus koordinacijos simptomus gali ir inovatyvi virtualios realybės įranga, sukurta padėti žmonėms kovoti su pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais. Dažniausiai ši įranga naudojama gydant galvos svaigimą, pusiausvyros nelaikymą bei padeda spręsti vyresniame amžiuje atsirandantį griuvimo rizikos padidėjimą.

Pasak kineziterapeuto, dirbant su Parkinsono liga sergančiais pacientais dėmesys labiausiai atkreipiamas į stipriausiai pasireiškusius galvos, akių, viršutinių ir apatinių galūnių koordinacijos sutrikimus.

„Pagal tai parenkame pratimus ir stimuliuojame smegenis, pasitelkdami virtualią realybę perkeliame žmogų į tam tikras erdves, kad galėtume jį sustiprinti ir efektyviau paruošti kasdienybei", – naujus gydymo metodus apibendrina K. Tuska.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.