Pasaulinė kovos su vėžiu diena: laboratoriniai onkologiniai tyrimai

Vasario 4-oji – Pasaulinė vėžio diena, minima visame pasaulyje pagal Tarptautinės vėžio kontrolės sąjungos (UICC) iniciatyvą. 2026 m. ši diena vyksta kampanijos „United by Unique“ (2025–2027 m.) antraisiais metais, kuri akcentuoja individualizuotą, žmogų centre pastatytą vėžio priežiūrą: kiekvienas sergantysis turi unikalią istoriją, unikalią ligos eigą ir unikalius poreikius. Lietuvoje, kur vėžys išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių (kasmet diagnozuojama apie 18–20 tūkst. naujų atvejų), laboratoriniai tyrimai atlieka lemiamą vaidmenį ankstyvoje diagnostikoje, ligos stebėjime ir personalizuoto gydymo pasirinkime.

Kodėl laboratoriniai tyrimai – vėžio kovos pagrindas?

Vėžys dažnai vystosi tyliai, be aiškių simptomų ankstyvosiose stadijose. Kai atsiranda skundai (skausmas, svorio kritimas, kraujavimas), liga neretai būna pažengusi. Laboratoriniai metodai leidžia aptikti pokyčius gerokai anksčiau:

• Ankstyvoji diagnostika – padidėję vėžio žymenys kraujyje gali signalizuoti ligą, kai vaizdiniai tyrimai (KT, MRT, PET) dar nieko nerodo.
• Patvirtinimas ir tipavimas – biopsijos medžiagos tyrimai (histologija, imunohistochemija, molekuliniai testai) tiksliai nustato naviko tipą ir agresyvumą.
• Personalizuota medicina – genetiniai ir molekuliniai tyrimai leidžia parinkti tikslinę terapiją (pvz., EGFR, KRAS, BRAF mutacijos plaučių, storosios žarnos, melanomos vėžyje).
• Stebėjimas ir recidyvo ankstyvas aptikimas – reguliarus žymenų sekimas padeda greitai reaguoti į ligos grįžimą.
• Prognozė – tam tikri biomarkeriai rodo, kaip navikas reaguos į gydymą.

Svarbiausi laboratoriniai onkologiniai tyrimai Lietuvoje

Lietuvoje tyrimus atlieka Nacionalinis vėžio institutas (NVI), kitos onkologinės įstaigos, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija bei privačios laboratorijos.

Vėžio žymenys kraujyje:

Svarbu: žymenys nėra specifiški – padidėjimas gali būti dėl gerybinių ligų, uždegimų ar nėštumo. Todėl diagnozei jie naudojami atsižvelgiant į kitus kartu atliktus tyrimus.

Molekuliniai ir genetiniai tyrimai

Šiuolaikinis onkologinių ligų diagnozavimas be jų neįmanomas. Lietuvoje prieinami:

• NGS (next-generation sequencing) panelės – analizuoja šimtus genų mutacijas vienu metu (pvz., BRCA1/2 krūties ir kiaušidžių vėžiui, MSI/MMR storosios žarnos vėžiui);
• PD-L1 ekspresija – imunoterapijos efektyvumui nustatyti;
• HER2, KRAS, NRAS, BRAF, EGFR – tiksliniams vaistams parinkti;
• Liquid biopsy (skystoji biopsija) – ctDNA kraujyje vėžio aptikimui ir stebėjimui be invazinių procedūrų.

Šie tyrimai dažnai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pagal indikacijas.

Prevencinės programos Lietuvoje

• Prostatos vėžys: PSA vyrams 50–75 m. (arba nuo 45 m. su rizika) kas 2 metus – nemokamai;
• Krūties vėžys: mamografija ir kai kur biomarkeriai;
• Storosios žarnos vėžys: slapto kraujo testas išmatose + kolonoskopija;
• Gimdos kaklelio vėžys: citologinis tepinėlis + HPV testas.

Ką daryti Pasaulinę vėžio dieną?

• Pasitikrinkite pagal amžių ir rizikos veiksnius – ankstyva diagnostika išgelbsti gyvybes.
• Jei šeimoje buvo vėžio atvejų – aptarkite genetinius tyrimus su gydytoju.
• Reguliariai sekite sveikatos būklę: kasmetiniai kraujo tyrimai ir žymenys pagal poreikį.
• Kreipkitės į šeimos gydytoją – daug tyrimų nemokami prevencinėse programose.

Pasaulinė vėžio diena primena: vėžys – ne nuosprendis, o liga, kurią galima nugalėti anksti aptikus ir tinkamai gydant. Laboratoriniai tyrimai – vienas galingiausių ginklų šioje kovoje. Jei dar nesitikrinote – vasario 4-oji puiki proga pradėti. Jūsų sveikata – jūsų atsakomybė, o tyrimai suteikia žinių, kurios gali pakeisti viską. 

Kreipkitės į artimiausią laboratoriją ar onkologą – ankstyva diagnozė dažnai gelbėja gyvybes!