Kovo 22-ąją, minėjome Pasaulinę vandens dieną. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad vanduo – ne tik gyvybės ir atgaivos, bet neretai ir infekcinių ligų šaltinis.
Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių dėl nesaugaus vandens ir jo trūkumo, kasmet miršta apie 2 mln. vaikų. Fekalijomis užterštas vanduo ir blogos higienos sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Salmonella typhi ir kt.), virusai (hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), helmintai. Per vandenį plinta ir Legionella bakterijos, kuriomis užsikrečiama ne išgėrus užkrėsto vandens, bet įkvėpus vandens garų ar purslų.
Lietuva – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur vartotojams centralizuotai tiekiamas tik požeminis vanduo. Tačiau nemažai gyventojų vis dar vartoja ir šachtinių šulinių (gruntinį) vandenį, kuris gali būti užterštas ir pavojingomis sveikatai bakterijomis. Mikrobinė šulinių vandens tarša padidėja po pavasario polaidžių ar vasaros liūčių, kai nuplauti nešvarumai patenka į šulinių šachtas.
Siekdami užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui per vandenį, ULAC medikai rekomenduoja:
- atkreipti gyventojų dėmesį į kiemuose esančių šachtinių šulinių aplinką ir pašalinti galimus vandens taršos šaltinius;
- nuolat rūpintis, kad vandens šildymo sistemose būtų palaikoma aukšta temperatūra, neleidžianti daugintis legionelėms.
Plačiau apie legioneliozę skaitykite čia.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
