Mokslininkai iš Majo klinikos (Mayo Clinic) pastebėjo, kad vaikystėje patirtos patyčios padidina ligų išsivystymo riziką vėlesniuose gyvenimo perioduose, – rašo upi.com.
Studija, publikuota The Harvard Review of Psychiatry, atskleidė, jog suaugusieji, iš kurių vaikystėje buvo tyčiojamasi, yra labiau linkę sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis ir cukriniu diabetu. Taip pat pastebėtas patyčių ryšys su psichinės sveikatos sutrikimais.
„Patyčios – lėtinio socialinėje aplinkoje patiriamo streso forma, galinti turėti rimtų pasekmių. Mes skatiname su vaikais dirbančius asmenis atkreipti dėmesį į patyčių poveikį tiek psichologinei, tiek fizinei vaiko savijautai. Mes galime drąsiai patvirtinti, kad kartais nesvarbiu laikomas pasityčiojimas, ypač ne vienkartinis, gali neigiamai atsiliepti žmogaus sveikatai. Ir svarbiausia, kad galvoje turime ilgalaikę perspektyvą“, – sakė mokslininkai.
Tyrėjai sako, kad bet koks stresas priverčia kūną įsitempti ir turi jam neigiamą poveikį, kuris niekuomet nelieka nepastebėtas ir sumuojasi. Organizme skatinamas uždegiminis, hormoninis ir metabolinis atsakas. Tai galiausiai gali nulemti depresijos, diabeto ar širdies ligų išsivystymą.
„Kuomet patiriami trumpi stresinių situacijų epizodai, organizmas pajėgus su juo susidoroti ir išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau jei stresas užsitęsia, atsigavimo procesams neužtenka laiko. Ilgalaikė psichologinė įtampa gali „sugadinti“ vaiko organizmo gebėjimą ateityje susidoroti su bet kokiu stresu“, – komentavo tyrėjai.
Pasak studijos autorių, pirmasis žingsnis kovoje su minėtomis streso pasekmėmis sveikatai yra paprasčiausias dėmesys vaikui ir pasiteiravimas apie jo aplinkoje galimai egzistuojančias patyčias. Tai padėtų užkirsti kelią traumuojančiai patirčiai ir su tuo susijusioms ligoms.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
