Pavasarinis nuovargis: geležies ir feritino tyrimai

Žmogaus organizmui geležis yra labai svarbus elementas, nes yra hemo – nebaltyminis hemoglobino dalies jonas. Hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į audinius, todėl sutrikus hemo sintezei vystysis anemija, o audiniuose – hipoksija. Hemas yra ir raumenų mioglobino sudedamoji dalis. Citochromai ir kiti ląsteliniai fermentai taip pat turi hemą, tačiau jų sintezė gali sutrikti tik esant labai ryškiai geležies stokai.

Organizme yra apie 50-70 mmol (3-3,5 g) geležies (Fe), ¾ jos yra hemo pavidalu, o kita dalis susijungusi su baltymu feritinu ir  hemosiderinu, daugiausia yra kepenyse, blužnyje  ir kaulų čiulpuose kaip atsargos. Geležiai atsipalaiduojant iš feritino molekulės vyksta nefermentinė Fe ⁺³  redukcija į Fe ⁺². Tai hemoglobino ir kitų hemą turinčių junginių gamybai greitai naudojamas geležies šaltinis. Hemosiderinas yra kita geležies kaupimo forma – tai agreguotas ir iš dalies deproteinizuotas feritinas. Jis yra netirpus vandenyje, todėl geležis iš jo atsipalaiduoja lėtai. Apie 25% geležies atsargų organizme aptinkama feritino ir hemosiderino pavidalu.

Mažiau nei 1% visos organizmo geležies yra kraujo plazmoje, kur ji yra susijungusi su geležį pernešančiu baltymu transferinu – apotransferino ir  Fe ⁺³  kompleksu.

Su maistu per dieną gauname apie 0,35 mmol/l (iki 20 mg) geležies. Kadangi organizme geležis yra labai efektyviai išsaugoma, tai virškinamajame trakte pakanka kasdien absorbuoti 6-12 % su maistu patekusios geležies.  Augimo ir nėštumo metu geležies  poreikis padidėja, tada ir absorbcija išauga nuo 1,3 mg iki 4 mg per dieną. Nemažai veiksnių gali sumažinti geležies koncentraciją plazmoje, kad ir koks būtų jos kiekis organizme. Tai ūminė reakcija į infekciją, traumą ar piktybinį procesą.

GELEŽIES APYKAITOS SUTRIKIMŲ LABORATORINĖ DIAGNOSTIKA

1. Serumo geležies koncentracijos nustatymas.

Tai geležis, kuri yra prisijungusi prie transferino. Tyrimo galimybės ribotos, jis tinkamiausias geležies pertekliaus ar apsinuodijimo geležimi diagnostikai

2. Geležies sujungimo bendroji geba (angl. TIBC), tai netiesioginis transferino koncentracijos matas, nors transferino kiekį galima nustatyti ir tiesiogiai. Normaliai 1/3 (30%) transferino yra įsotintas geležimi. Kai jo sumažėja iki 15% atsiranda geležies stoka. Didelis įsotinimo procentas yra jautriausias geležies pertekliaus rodiklis. Geležies sujungimo laisvoji geba (angl. UIBC) atspindi transferino geležies atsargą ir yra apskaičiuojama iš TIBC atėmus serumo geležies koncentraciją. Kaip ir serumo geležis, transferino taip pat sumažėja esant ūminei reakcijai. Vartojant mažai baltymų, transferino sintezė kepenyse ir jo koncentracija kraujo serume sumažėja.

3. Serumo feritino koncentracija

Sveikų asmenų kraujyje feritino koncentracija yra daugiau negu 12 µg/l (vyrų 20-300 µg/l, moterų 10-120 µg/l) – ji proporcinga geležies atsargų dydžiui, todėl yra geriausias geležies atsargų rodiklis. Ūminės reakcijos (į infekciją, pažaidą ar piktybinį procesą) metu feritino koncentracija didėja ir tuomet geležies stoką nustatyti sunku.

Pagrindinės geležies stokos priežastys yra lėtinis kraujavimas ir nepakankamas organizmo aprūpinimas geležimi. Dvivalentės geležies įsisavinimą sumažina kai kurios maisto sudedamosios dalys, kaip fitano rūgštis ir skaidulingos medžiagos, pagerina C vitaminas. Geležies stoka taip pat galima esant celiakijai ir kitoms virškinimo sistemos organų ligoms, kai sutrinka medžiagų absorbcija iš žarnyno.

Visais geležies stokos atvejais svarbu nustatyti priežastį, ypač piktybinį procesą, žarnyno parazitus ar kitą virškinamojo trakto patologiją, kuri sukelia lėtinę kraujo netektį. Geležies stoka gali išsivystyti nėštumo metu dėl padidėjusio jos poreikio vaisiui.

Anemija gali turėti keletą priežasčių, tačiau geležies trūkumas yra labiausiai paplitęs. Ir paprastai geležies stokos anemija išsivysto per mėnesius – kol organizmas išnaudoja savo atsargas. Žinoma, pamažu atsiranda simptomai, prastėja gyvenimo kokybė.

Be hemoglobino trūksta deguonies. Paprastai organizmas gauna geležį  su maistu, kurį valgome. Kūnas kaupia perteklių, kad prireikus būtų prieinamas hemoglobino gamybai. Hemoglobinas yra raudonųjų kraujo kūnelių medžiaga, kuri leidžia jiems pernešti deguonį visame kūne.

Geležies stokos anemija išsivysto, kai organizmas greičiau išnaudoja atsargas, nei jos gali pasipildyti, arba kai sulėtėja geležies pasisavinimas. Tai vyksta trimis etapais:

1. atsargos išsenka: Šiame etape geležies atsargos naujam hemoglobinui ir raudoniesiems kraujo kūneliams gaminti mažėja, bet dar nepaveikė raudonųjų kraujo kūnelių;
2. kaulų čiulpai gamina mažiau raudonųjų kraujo kūnelių, kadangi geležies atsargos mažos ir hemoglobino trūksta, pakinta normalus naujų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo procesas. Vystosi vadinamoji geležies trūkumo eritropoezė, kartais vadinama latentiniu geležies trūkumu;
3. atsiranda stokos anemijos simptomai: hemoglobino koncentracija nukris žemiau normos ir išsivystys geležies stokos anemija.

Dažniausi geležies stokos anemijos simptomai

Geležies trūkumo simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir iš pradžių gali būti lengvi, tačiau laikui bėgant blogėja. Geležies trūkumo simptomų galite nepajusti. Pvz., jei moteriai išsivysto geležies anemija ir per ilgą laiką organizmas yra linkęs prisitaikyti ir nėra jokių simptomų kartais geležies trūkumas nustatomas tik tada, kai atliekami laboratoriniai tyrimai.

Kadangi dėl geležies trūkumo organizme pernešama mažiau deguonies, dažniausiai pasitaikančios pasekmės ir pirmas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra dusulys ir (arba) didelis nuovargis. Deguonies trūkumas smegenyse, kurį sukelia anemija, gali paveikti smegenų veiklą, sukelti blogą nuotaiką, nerimą, neramumą ar net depresiją.

Kiti galimi simptomai

• silpnumas, mieguistumas,
• širdies plakimas ir dusulys dėl fizinio krūvio,
• odos ir gleivinių blyškumas,
• padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis,
• krūtinės skausmas,
• galvos svaigimas,
• šaltkrėtis, šaltos rankos ir kojos
• galvos skausmas, nesugebėjimas susikaupti ilgą laiką,
• trapūs nagai,
• burnos kampučių skausmas, liežuvio galo skausmas,
• prastas apetitas,
• padidėjęs plaukų slinkimas,
• noras valgyti nevalgomus dalykus, tokius kaip ledas, popierius, kreida, molis ir kt.

Kam gresia didesnė rizika?

Yra kelios žmonių grupės, kurioms gresia didesnė geležies stokos anemijos rizika, ir ja serga įvairaus amžiaus žmonės.

Vaikai ir paaugliai. Vaikai gimsta su  geležim, kurią gavo iš mamos, tačiau šios geležies atsargos baigiasi po keturių ar šešių mėnesių. Kūdikiai, kurie maitinami tik krūtimi arba geria nepastiprintą mišinį, gali negauti pakankamai geležies. Rizika išlieka ir vaikams nuo vienerių iki dviejų metų. Sparčiai augantys paaugliai taip pat gali greičiau išeikvoti savo geležies atsargas, todėl jiems gresia geležies trūkumas.

Ypatingai didelės rizikos grupė yra vegetarai ir veganai – jei jie neturi subalansuotos mitybos, nes geriausiai geležį pasisaviname su mėsa. Vegetarizmas gali sukelti tam tikrų gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų trūkumą. Subalansuota vegetariška mityba gali užtikrinti organizmui reikiamų maistinių medžiagų tiekimą, jai tinkamai pasirenkami  augalinės kilmės produktai. Labai svarbu įtraukti į racioną įvairius mikro ir makroelementus, taip pat vitaminus. Augalinės kilmės geležis yra ne hemo tipo, ir ji mažiau pasisavinama nei iš gyvūninės kilmės šaltinių, tačiau šį procesą galima pagerinti derinant geležies turtingus produktus su vitaminu C.

Augaliniai geležies šaltiniai:

• Tamsios lapinės daržovės (špinatai, kopūstai, mangoldai)
• Ankštiniai (pupelės, lęšiai, žirniai)
• Tofu ir tempeh
• Kvinoja ir soros
• Džiovinti vaisiai (abrikosai, razinos, slyvos)
• Moliūgų ir Chia sėklos

Vitaminas B 12 būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir nervų sistemos funkcijoms. Jis beveik išimtinai randamas gyvūninės kilmės produktuose, todėl vegetarai ir veganai turi rasti patikimų šaltinių arba vartoti papildus.

Moterys. Didesnė rizika vaisingo amžiaus moterims kyla dėl menstruacijų metu netenkamo kraujo kiekio, taip  pat ir gimdymo. Geležies kiekį taip pat reikia atidžiai stebėti nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

Vyresni nei 65m. suaugusieji. Vyresnio amžiaus žmonės gali negauti tiek geležies, kiek jiems reikia, nes jie valgo mažiau.

Nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, geležies stokos anemija linkusi išsivystyti po operacijų, traumų, greito kraujo netekimo ar dažnos kraujo donorystės, taip pat pacientams, sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, kaulų čiulpų sutrikimais ar autoimuniniais sutrikimais. Geležies pasisavinimą ženkliai pablogina  įvairios virškinimo trakto ligos: opinis kolitas, celiakija, dirgliosios žarnos sindromas, Helicobacter pylori infekcija.

Kaip atkurti geležies kiekį.

Geležies stokos anemija paprastai gydoma diagnozuojant ir koreguojant anemiją sukėlusią būklę ir (arba) skiriant geležies preparatą.

Geležies trūkumą galima pagerinti praturtinus savo mitybą geležį turinčiu maistu: mėsa, kepenimis, žuvimi (tunu, lašiša) daržovėmis, tokiomis kaip kopūstai, brokoliai, paprikos, saldžios bulvės, ankštiniai augalai, špinatai, vaisiai (braškės, agrastai, granatai), džiovinti vaisiai, moliūgų sėklos, pilno grūdo produktai.

Geležies pasisavinimą organizme gerina vitaminas C, tačiau stabdo kalcio turintys pieno produktai, taip pat kava ir arbata – tiek juodoji, tiek žalia žolelių arbata.

Tačiau norint padidinti geležies kiekį kraujyje iki reikiamo lygio, vien dietos gali nepakakti, todėl gydytojai skiria geležies papildus.

Parengė medicinos biologė Joana Raškauskienė   

Informacija iš: