Pavasarinis nuovargis: geležies ir feritino tyrimai

Kovo ir balandžio mėnesiais Lietuvoje daugelis žmonių skundžiasi stipriu nuovargiu, mieguistumu, dėmesio trūkumu, plaukų slinkimu, blyškia oda ar net dirglumu – tai vadinama pavasariniu nuovargiu. Dažnai tai priskiriama saulės šviesos trūkumui, vitamino D deficitui ar tiesiog žiemos pasekmėms. Tačiau viena dažniausių ir lengvai nustatomų priežasčių yra geležies trūkumas organizme, ypač feritino (geležies atsargas rodančio baltymo) sumažėjimas. Nuovargis dažniausiai alina reprodukcinio amžiaus moteris ir vegetarus bei veganus. 

Kodėl pavasarį geležies trūkumas „išlenda“ stipriausiai?

Žiemą organizmas naudoja geležies atsargas intensyviau: mažiau šviežių daržovių ir vaisių (geležies šaltiniai), daugiau uždegimų dėl virusinių infekcijų. Pavasarį, kai dienos ilgėja ir norisi daugiau aktyvumo, tačiau trūksta geležies, organizmas negali efektyviai pernešti deguonies į audinius – atsiranda lėtinis „deguonies badas“. Dėl to smegenys, raumenys ir širdis dirba sunkiau, o nuovargis tampa nepakeliamas net po gero miego.

Feritinas – jautriausias rodiklis geležies atsargoms vertinti. Hemoglobinas (BKT rodiklis) dažnai gali būti ir normos ribose, bet feritino rodikliai gali būti žemi – tai vadinama latentiniu geležies trūkumu (dar ne anemija, bet simptomai jau yra). 

Pagrindiniai simptomai, rodantys geležies ir feritino trūkumą

• Lėtinis nuovargis ir silpnumas (net po poilsio);
• Galvos svaigimas, ypač stojantis;
• Plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai;
• Blyški oda ir gleivinės;
• Oro trūkumo jausmas, padažnėjęs širdies plakimas;
• Sumažėjęs darbingumas, atminties pablogėjimas ir „rūkas mintyse“;
• Nerimas, dirglumas ar net lengvi depresiniai simptomai.

Šie požymiai dažnai priskiriami „pavasariniam sindromui“, bet laboratoriniai tyrimai rodo, kad daugeliu atvejų kaltas būtent geležies deficitas. 

Kokius tyrimus atlikti?

Rekomenduojami baziniai tyrimai:

Kai  kurios laboratorijos siūlo „Geležies trūkumo paketą“ (feritinas + geležis + BKT). Rizikos grupėms (moterims po gimdymo arba patiriančioms gausias menstruacijas, vegetarams) tyrimus rekomenduojama atlikti kas 6–12 mėn. 

Ką daryti, jei feritinas žemas?

• Jei feritinas <30–50 µg/l (net jei hemoglobinas normalus) – tai latentinis trūkumas. Gydytojas atstatymui dažniausiai skiria geležies papildus (pvz., geležies bisglicinatas ar fumaratas, 50–100 mg elementinės geležies per dieną) + vitaminas C (geresniam įsisavinimui).
• Kursas įprastai trunka 3–6 mėn., po to atliekamas pakartotinis tyrimas rodiklių įvertinimui.
• Mityba: raudona mėsa, kepenėlės, lęšiai, špinatai, džiovinti abrikosai, moliūgų sėklos. Derinkite su vitaminu C (citrusiniai, paprika).
• Venkite arbatos/kavos valgio metu – jos slopina geležies įsisavinimą.
• Jei anemija (žemas Hb) – gydymas griežtesnis, kartais intraveninė geležis. 

Svarbu: savarankiškai nevartokite didelių papildų dozių, nes geležies perteklius yra kenksmingas (ypač vyrams ir po menopauzės). Visada aptarkite savo atvejį su gydytoju.

Pavasarinis nuovargis nebūtinai turi būti neišvengiamas. Vienas kraujo tyrimas (feritinas + BKT) gali parodyti, ar kaltas būtent geležies trūkumas, ir leisti greitai atgauti energiją. Jei jaučiate silpnumą, plaukų slinkimą ar sunku susikaupti – nelaukite vasaros. Jūsų energija verta kelių minučių ir nedidelės investicijos – žiemos pabaiga ir pavasario pradžia gali būti žvalus, o ne varginantis!