Didelė dalis sužalojimų ir sveikatai pavojingų kritinių situacijų patiriama visiškai netikėtai ir toli nuo profesionalių medikų ar greitosios pagalbos punkto.
Greitosios pagalbos medikai ne visada suspėja žaibiškai atvykti į nelaimės ar ūmios būklės ištikto žmogaus vietą, todėl nelaimingo atsitikimo ar ūmios ligos baigtis gali būti lemiama nukentėjusio žmogaus gyvybei. Labai svarbios yra pirmosios 10 minučių po nelaimės – vadinamosios atominės minutės. Jei ištikus staigiai mirčiai pradinis gaivinimas pradedamas iš karto ar praėjus ne daugiau kaip 4 minutėms, yra didelė kvėpavimo ir širdies veiklos atkūrimo tikimybė. Po 4 minučių ši tikimybė labai sumažėja, prasideda smegenų pažeidimas. Jeigu yra galimybė, teikiant pagalbą reikėtų naudoti automatinį išorinį defi briliatorių.
Įvykus nelaimingam atsitikimui ar ištikus ūmiai būklei svarbu nesutrikti, neišsigąsti, o vadovautis sveiku protu, įvertinti riziką, apsaugoti save, aplinkinius, nepakenkti nukentėjusiajam ir suteikti jam pagalbą, kol atvyks medikai.
Pirmoji pagalba – tai paprasti tikslingi veiksmai, naudojant turimas pirmosios pagalbos teikimo priemones ar kitokias priemones bei medžiagas, siekiant išsaugoti nukentėjusiojo gyvybę ar sustabdyti sveikatai žalingus veiksmus.
Labai svarbus pirmosios pagalbos veiksmų nuoseklumas. Jų sekai atsiminti naudojamas principas P-P-P (Patikrink – Paskambink – Padėk).
Svarbiausias tikslas, suteikiant pirmąją pagalbą, yra išsaugoti nukentėjusio ar ūmiai susirgusio žmogaus gyvybę. Svarbu atpažinti pavojingą būklę, iškviesti medikus (skambinti tel. 112), įvertinti pagrindines gyvybines funkcijas – sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą – ir nedelsiant pradėti žmogų gaivinti, kol atvyks medikai. Jeigu yra galimybė, skubiai atnešti automatinį išorinį defibriliatorių, jį pajungti ir, jeigu reikia, atlikti defibriliaciją.
Jei nukentėjusysis sąmoningas, reikia apžiūrėti, ar nėra kraujavimo, žaizdų, lūžių.
Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, reikia atlaisvinti kvėpavimo takus atlošiant galvą ir pakeliant apatinį žandikaulį, nes praradusio sąmonę žmogaus liežuvio šaknis ir antgerklis gali užkristi ir užtverti kvėpavimo takus.
Kitas svarbus tikslas – neleisti būklei blogėti ir apsaugoti nuo naujų sužeidimų. Nukentėjusio žmogaus būklė bet kada gali pasikeisti, todėl labai svarbu tikrinti sąmonę (bendrauti su nukentėjusiuoju, jį šnekinti), kvėpavimą (stebėti kvėpavimą, jo dažnį), kraujotaką (čiuopti miego arterijos pulsą). Būtina įvertinti galimą pavojų sau, aplinkiniams, nukentėjusiajam. Galimi pavojai – ugnis, dūmai, sklindančios dujos, krintančios nuolaužos, gilus vandens telkinys, eismo judėjimas ir pan. Būtina imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.
Trečias svarbus tikslas – pasirūpinti gijimu. Nukentėjęs žmogus apžiūrimas nuo galvos iki kojų. Jeigu reikia, sutvarstomos žaizdos, imobilizuojami lūžę kaulai. Svarbu pasirūpinti, kad nukentėjusiojo kūno padėtis būtų patogi, jį šiltai
apkloti, kad nesušaltų.
Teikiant pagalbą, reikia naudoti apsaugines priemones nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per kraują ar kitus biologinius organizmo skysčius (pvz., hepatito B, hepatito C, ŽIV). Būtina užsimauti gumines pirštines arba apsivynioti rankas plastikiniu maišeliu. Jei yra galimybė, reikia nusiplauti rankas su muilu. Atliekant dirbtinį kvėpavimą, svarbu naudoti apsauginę kaukę, tvarstį ar audinio gabalėlį. Kiekvienam nukentėjusiajam reikėtų naudoti atskiras higienos priemones.
Suteikus pirmąją pagalbą, tvarsliavą, higienos priemones ir kitus naudotus daiktus reikia sudėti į plastikinį maišelį, o šį – į kitą maišelį. Nepamirškite nusiplauti rankų su muilu!
Lankstinuką rasite čia.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
