Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis šalyje ir toliau didėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) didėja. 
 
2-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 7–13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 93,3 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 77,5 atv./10 tūkst.  gyventojų.
 
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 2-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.
 
2-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 114 asmenų, iš kurių – 12 vaikų iki 2 m., 55 vaikai 2-17 m. amžiaus grupėje ir 47 suaugusieji. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios. Septyni asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.

Administracinės teritorijos 1 sav. (2018 m. gruodžio 31 d. –
2019 m. sausio 6 d.) 2 sav. (2019 m. sausio 7–13 d.) Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Alytaus 66 1304 95,2 140 1621 118,3 Kauno 257 4949 88,0 528 6833 121,5 Klaipėdos 44 1808 57,0 141 2618 85,5 Marijampolės 46 920 65,7 53 1043 74,5 Panevėžio 41 1131 51,0 225 2090 94,2 Šiaulių 51 1386 52,4 128 2105 79,6 Tauragės 27 480 50,6 34 642 66,3 Telšių 15 828 61,7 36 1156 86,1 Utenos 16 556 42,4 50 793 61,2 Vilniaus 212 6214 77,2 407 7322 90,9 Iš viso Lietuvoje 775 19576 69,7 1742 26223 93,3

ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.

Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.

Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.

"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia

Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia. 

Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą. 

Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.

{zemelapis}

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net