Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis.
Dažniausiai minimi trys pagrindiniai alergijos žiedadulkėms rizikos veiksniai, bet naujausi tyrimai leidžia kalbėti apie ketvirtąjį „banginį“.
Pražydę augalai barsto masę žiedadulkių, o joms jautrūs žmonės suserga šienlige (alerginiu rinitu): kvėpavimo takų gleivinė paburksta, patinsta, iš nosies teka vandeningos išskyros; tuomet čiaudėjama, kosėjama, byra ašaros ar net išberia odą.
Taip atsitinka, kai žmogaus imuninė sistema klaidingai reaguoja į žiedadulkes ir bando „grėsmę“ neutralizuoti. Nosies gleivinėje esančios putliosios ląstelės sprogsta, nes prie jų prisijungia alergenas ir IgE klasės imunoglobulinai. Išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos. Tarp jų – ir histaminas, kurio padidėjęs kiekis sukelia audinių paburkimą ar patinimą, lygiųjų raumenų sutraukimą.
Įkvėpęs alergiją sukeliančių žiedadulkių žmogus suserga per 5–15 min. Tačiau dalies žmonių imuninė sistema žiedadulkių nelaiko „priešu“. Kodėl vieni serga šienlige, o kiti – ne?
Gali užklupti tiek jauną, tiek seną
Genetika, imunitetas ir aplinka – tokius tris pagrindinius šienligės rizikos veiksnius pabrėžia Notingemo Trento universiteto (JK) mokslininkai prof. Filipas B. Vilsonas ir Samuelis J. Vaitas portale „The Conversation“ publikuotame straipsnyje.
Pastebėta, kad keletas genų, įskaitant dalyvaujančius imuninės sistemos reguliavime ir atsake, gali būti susiję su padidėjusia alergijos žiedadulkėms rizika. Tyrimai parodė, kad šienligės paveldimumas svyruoja nuo 33 iki 99 proc. „Todėl jei jūsų šeimos nariai serga šienlige, jums taip pat yra didesnis pavojus, – sako mokslininkai.
Jie primena, kad kai kurių žmonių imuninė sistema gali pernelyg reaguoti į alergenus, todėl gali išsivystyti šienligė. Beje, ši rizika gali padidėti sergant kitomis alergijomis – astma, alerginiu dermatitu ar egzema.
Šienligė dažniau pasireiškia vaikams ir jauno amžiaus suaugusiems, nors gali išsivystyti bet kada. Žmogaus imuninė sistema laikui bėgant keičiasi. Tai reiškia, kad žmogus, kuris anksčiau turėjo sunkių šienligės simptomų, senstant gali jaustis geriau.
Imuninei sistemai įtakos turi ir gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, stresas ją gali susilpninti, todėl žmogus tampa jautresnis alergenams.
Jautresnis žiedadulkėms žmogus gali tapti ir dėl oro taršos, tabako dūmų ir pan. Taip nutinka dėl nosies takų ir kvėpavimo sistemos pažeidimo, todėl alergenai lengviau patenka į organizmą ir sukelia alerginę reakciją. Panašiai pasyvaus rūkymo poveikis ankstyvame amžiuje yra rizikos veiksnys vėlesniam šienligės išsivystymui.
Kai kurie žmonės dėl savo gyvenamosios vietos ar darbo veikiami žiedadulkių dažniau arba didesniais kiekiais, todėl būna jautresni šienligei.
Ląstelės atsimena alergiją
Šiuos tris išvardytus šienligės rizikos „banginius“ iliustruoja įvairių šalių mokslininkų pastarųjų metų tyrimai.
Naujausias atradimas apie alerginių ligų kilmę šiemet paskelbtas akademiniame žurnale „Science Translational Medicine“ – Kanados Makmasterio universiteto ir Danijos farmacijos bendrovės „ALK“ mokslininkai atrado anksčiau neaprašytą alergijas atsimenančių B ląstelių tipą, turintį unikalių savybių ir unikalų geno parašą.
Nustatyta, kad nealergiški žmonės tokių ląstelių turi labai nedaug ar iš viso neturi. Atradimas gali paskatinti naujus gydymo būdus.
Ne viena mokslininkų grupė yra nurodžiusi, kad lėtinį emocinį stresą patiriantiems asmenims alergija paūmėja dažniau. Neseniai Osakos universiteto (Japonija) tyrėjai nustatė, kad paūmėjusi alerginė sloga gali būti susijusi su streso metu padidėjusiu kortikotropiną atpalaiduojančio hormono (CRH) išskyrimu. Didesnis jo kiekis nosies gleivinėje padidino putliųjų ląstelių skaičių ir aktyvumą.
Dar vienas „banginis“
Tačiau yra visai nauja alergijų tyrinėjimų sritis – žmogaus mikrobiotos bei mikrobiomo veiksnys.
„Mikrobai organizme sukuria specialią terpę, turinčią didžiulę įtaką sveikatai. Kiekvienoje ląstelėje turime apie 20–25 000 genų, o žmogaus mikrobiomas jų gali turėti 500 kartų daugiau. Todėl galime kalbėti apie dar vieną labai svarbų šienligės veiksnį. Proveržis šioje tyrinėjimų srityje įvyko visai neseniai, bet teikia daug vilčių iš esmės kitaip pažvelgti į alergijos žiedadulkėms priežastis ir gydymą“, – sakė „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Jis priminė, kad Kinijos ir JAV mokslininkai išsiaiškino, kad sergančiųjų šienlige nosies mikrobiota skiriasi nuo sveikų žmonių – turi daug siauresnį bakterijų spektrą ir net 17 kartų daugiau bakterijų, vadinamų Streptococcus salivarius. „Daroma prielaida, kad jos skatina uždegiminį atsaką ir būdingus alerginei slogai nosies epitelio pokyčius“, – aiškino gydytojas.
O Grifito universiteto Australijoje tyrėjai pastebėjo, kad sergantieji šienlige turi skirtingą žarnyno mikrobiomą, kuriam būdinga pakitusi tam tikrų mikrobų gausa, jų įvairovė. Tai gali sukelti didesnį imuninį atsaką į alergenus ir kitus dirgiklius.
„Apie sergančiųjų alergija žiedadulkėms žarnyno mikrobų pokyčius parodė ir kitų šalių mokslininkų tyrimai. Tai leidžia galvoti apie šienligės gydymo probiotikais metodus, nes esami nėra tobuli – antihistamininiai vaistai turi šalutinį poveikį, o imunoterapijai dėl konkrečiai ištirto alergeno reikia ilgalaikio injekcijų kurso“, – sakė S.Barakauskas.
Dabar gerai žinoma, kad kiekvienas iš mūsų turi labai individualią mikrobų bendruomenę. Beje, žarnyno mikrobiotą ir mikrobiomą išsitirti jau galima ir Lietuvoje.
Žiedadulkės agresyvėja
„Jei pavyktų tinkamai paveikti alergiško žmogaus genus, imunitetą ar mikrobiotą, tuomet, matyt, galima daryti prielaidą, kad gerokai sumažėtų aplinkos poveikio reikšmė. Dabar sergančiuosius šienlige į neviltį varo dėl gamtos pokyčio ilgėjantis augalų žydėjimo sezonas ir žiedadulkių agresyvėjimas“, – pastebėjo gydytojas.
Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje 1990–2018 m. žiedadulkių padaugėjo apie 21 proc., sezonas prasideda 20 dienų anksčiau. Žiedadulkėse daugėja baltymų, sukeliančių alerginę slogą, akių uždegimą ar astmos priepuolius.
„Medicina practica“ laboratorijos vadovas priminė, kad Lietuvoje pavasarį bene daugiausiai problemų sukelia lazdynų ir beržų žiedadulkės. Tačiau šienligės sezonas prasideda anksčiau nei išsprogsta žirginiai. Pirmiausia žiedadulkės su oro masėmis mus pasiekia iš Vidurio Europos.
Daugiausia žiedadulkių paprastai sklando gegužės mėnesį. Tuomet žydi beržai, gluosniai, klevai, ąžuolai, skleidžiasi žolynai. Nauja šienligės banga kyla pievose sužydėjus motiejukams, miglėms, svidrėms, kvapiosioms gardūnytėms, javams ir kt. Didelį pavojų kelia piktžolės: pelynai, varpučiai, dilgėlės.
Šienligės sezonas Lietuvoje tęsiasi iki vėlyvo rudens.
Ištiriama alergenų paletė
Šienligės simptomus jau dabar galima palengvinti – pirmiausia reikia sužinoti ir kokių žiedadulkių būtina saugotis.
„Tai padaryti įmanoma, nes atidus ligonis gali atsekti savo alergeną. Daugiau problemų kyla, kai alergiškas žmogus yra jautrus kelioms augalų žiedadulkių rūšims – tai dažni atvejai“, – kalbėjo S.Barakauskas.
Kai įtariama, kad alergiją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, daromas odos tūrio tyrimas arba paėmus kraujo ištiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: medžių, žolių bei javų žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ir kt. Beje, net 70–80 proc. žiedadulkėms alergiškų pacientų pavojų gali sukelti ir daržovės bei vaisiai.
Kaip saugotis žiedadulkių
• Sužinojus savo alergijos kaltininką vengti su juo bet kokio kontakto.
• Sekti žiedadulkių koncentraciją naudojantis specialiomis programėlėmis ir žydėjimo metu vengti būti lauke, dėvėti kaukę.
• Pirmoji efektyvi pagalba gali būti vanduo: kasdien namus valyti drėgnai, reguliariai drėkinti orą, o ant atvertų langų bei orlaidžių pakabinti sudrėkintus tinklelius, o grįžus iš lauko lįsti po dušu, pasikeisti ir išskalbti drabužius.
Sveikata
Skaityti daugiau
