vaistai.lt

Kasmet spalio 16-ąją minima Pasaulinė stuburo diena – didžiausia pasaulyje visuomenės sveikatos iniciatyva, skirta informuoti apie stuburo sveikatą ir gerovę.

Apskaičiuota, kad 1 milijardas žmonių visame pasaulyje patiria stuburo skausmą, todėl tai išlieka pagrindine visų amžiaus grupių negalios priežastimi. Norint išspręsti šį visuotinį sveikatos iššūkį, reikia veiksmingo valdymo, prevencijos ir švietimo. Pasaulinė stuburo diena suburia sveikatos priežiūros specialistus, organizacijas ir bendruomenes pasisakyti už geresnę stuburo priežiūrą ir sveikesnį gyvenimo būdą.

APIE PASAULINĘ STUBURO DIENĄ

Pasaulinė stuburo diena (anglų k. World Spine Day, WSD) yra visame pasaulyje pripažintas informuotumo renginys, kasmet vykstantis spalio 16 d., siekiant pabrėžti stuburo sveikatos, prevencijos ir kokybiškos stuburo priežiūros svarbą.

Kiekvienais metais WSD paskelbia temą, skatinančią sąmoningumą ir veiksmus. 2025 m. tema„Investuok į savo stuburą“ pabrėžia aktyvaus stuburo sveikatos valdymo svarbą:

Prevencija - Aktyvaus gyvenimo būdo, tinkamos laikysenos ir ergonomikos praktikos skatinimas siekiant sumažinti stuburo sutrikimų riziką.

Reabilitacija - Pabrėžti sveikatos priežiūros specialistų, asmenų ir daugiadalykinės reabilitacijos vaidmenį valdant ir užkertant kelią stuburo ligoms.

Politika ir prieiga - Pasisako už investicijas į stuburo sveikatos infrastruktūrą, darbo jėgos mokymą ir teisingas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nugaros skausmai yra pagrindinė negalios priežastis visame pasaulyje, todėl pripažįstame, kad investicijos į reabilitaciją nėra tik gydymo strategija – tai aktyvus ir ekonomiškas būdas pagerinti funkciją, sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Pasaulinė stuburo diena suburia visus – nuo pasaulinių organizacijų iki įkvepiančių istorijų turinčių asmenų – fizinio aktyvumo, geros laikysenos ir stuburo sveikatos puoselėtojų.

SVARBIAUSI FAKTAI:

2020 m. stuburo (juosmens) skausmai visame pasaulyje paveikė 619 milijonų žmonių, o manoma, kad iki 2050 m. atvejų skaičius išaugs iki 843 milijonų, daugiausia dėl gyventojų skaičiaus augimo ir senėjimo.
Stuburo (juosmens) skausmai yra pagrindinė negalios priežastis visame pasaulyje ir būklė, kuriai reabilitacijos gydymo taikymas gali būti efektingas daugumai žmonių.
Stuburo (juosmens) skausmai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ir dauguma žmonių jį patiria bent kartą gyvenime.
Stuburo (juosmens) skausmų paplitimas didėja su amžiumi iki 80 metų, o didžiausias atvejų skaičius pasireiškia 50–55 metų amžiaus grupėje bei dažniau pasitaiko moterims. Nespecifiniai stuburo (juosmens) skausmų pasireiškia net apie 90 % atvejų.

Visame pasaulyje, visuose žemynuose milijonai žmonių patiria stuburo veiklos sutrikimus. Nugaros ir kaklo skausmai yra viena didžiausių problemų pasaulyje socialine, psichologine, medicinine ir ekonomine prasme. Pavyzdžiui, apatinės nugaros srities skausmas yra penkta pagal dažnumą priežastis, dėl kurios žmonės kreipiasi į gydytojus. Kaklo ir krūtinės dalies skausmai pasitaiko gerokai rečiau. Manoma, kad per vienerius metus 15–20 proc. suaugusiųjų patiria juosmens skausmą, o bent vieną kartą per gyvenimą – 60–80 proc. visų suaugusiųjų. Dažniausiai aštraus juosmens skausmo epizodai praeina per porą savaičių, tačiau daliai žmonių jie kartojasi nuolat. Per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Socialinis ir ekonominis apatinės nugaros dalies skausmo poveikis yra milžiniškas, kadangi jis pasireiškia daugiau kaip 70 proc. Europos gyventojų bent vieną kartą per gyvenimą, o 17–31 proc. gyventojų nuo jo kenčia dažnai.
ai gali būti tik paprasčiausias nestiprus kaklo, nugaros ar juosmens skausmas. Tačiau dažnai besikartojantis, intensyvus ar ilgai trunkantis nugaros skausmas ir vėliau išsivystanti negalia gali turėti didelį poveikį bendrai žmogaus sveikatai ir psichoemocinei būklei, kartais reikšmingai apriboja jo galimybę dirbti ar net atlikti įprastas kasdienes veiklas. Moksliniai tyrimai parodė, kad ilgalaikė statinė kūno padėtis, netinkamos darbo sąlygos ilgai sėdint ir ergonomikos principų nesilaikymas, prasta laikysena, sėdimas gyvenimo būdas ir itin mažas bendras fizinis aktyvumas yra svarbūs (tarp daugelio kitų) nugaros skausmo ir kitų stuburo sutrikimų veiksniai.

Beveik trečdalį gyvenimo praleidžiame darbe, dažniausiai – ilgas valandas sėdėdami prie kompiuterio. Apskaičiuota, kad šitaip žmogus per karjerą išbūna iki 65 tūkstančių valandų. Ir tai jau pranoksta netgi miegui skirtą laiką. Ilgas sėdėjimas didina antrojo tipo diabeto, nutukimo, venų trombozės, širdies ir kraujagyslių ligų bei mirtingumo riziką. Tačiau išeitis yra – išsijudinti galima net nepakilus iš darbo vietos.

Darbo metu poilsis yra būtinas siekiant išlaikyti bei pagerinti darbuotojų gerą savijautą ir sveikatą. Tuomet gerėja produktyvumas, susikaupimas. Pagal Lietuvos higienos normą 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, nepertraukiamai prie kompiuterio dirbantiems asmenims kas valandą priklauso penkių (dešimties) minučių poilsio pertraukėlė. Jos metu reikėtų atlikti nuovargį ir raumenų įtampą mažinančius fizinius pratimus. Taip pat yra labai svarbūs ergonominius reikalavimus atitinkantys baldai, užtikrinantys taisyklingą kūno pozą.

Čia pateiktas paprastų pratimų kompleksas skirtas ilgai sėdintiems darbo vietoje*.

Raumenų tempimo pratimas atliekamas švelniai tempiant nurodyta kryptimi (nesukeliant skausmo) nesulaikant kvėpavimo ir įtempimas išlaikomas kelias ar keliolika sekundžių.

*Kontoros darbuotojų (dirbančių sėdimą darbą) pratimų kompleksas paimtas iš interneto svetainės, kurioje išsamiai aprašomi įvairūs dirbančiųjų sveikatos aspektai.

Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai įpareigoja įmonių, įstaigų vadovus svarbu organizuoti ergonominių rizikos veiksnių tyrimą ir vertinimą. Identifikuojant šiuos veiksnius, analizuojamas darbo vietos tipas, veiklos pobūdis, naudojamos pagrindinės ir pagalbinės darbo priemonės. Rizikos tyrimo etape tiriami šie pagrindiniai darbo sunkumo ergonominiai veiksniai: fizinio darbo krūvis keliant krovinį rankomis, krovinio stūmimas ir / ar traukimas, daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai, statinio darbo krūvis, darbo poza.

Ištyrus ir įvertinus ergonominius rizikos veiksnius įmonėse ir įstaigose, gaunama abipusė nauda tiek darbdaviams, tiek darbuotojams: patiriama mažiau išlaidų, sumažėja rizika, todėl mažėja darbuotojų nedarbingumas ir kaita, rečiau įvyksta nelaimingų atsitikimų, rečiau kreipiamasi į teismus dėl žalos atlyginimo.

Ergonominių rizikos veiksnių ir profesinės rizikos tyrimas bei vertinimas užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo veiklos rezultatus ir yra profesinių ligų prevencijos pagrindas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Profesinės rizikos vertinimo poskyris visoje Lietuvoje ištiria ir įvertina ne tik ergonominius rizikos veiksnius, bet ir atlieka darbo vietų visų rizikos veiksnių profesinės rizikos vertinimą.

Parengtą pagal Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centras ir www.lsveikata.lt ir https://www.worldspineday.org/ir https://www.wfc.org/lt/world-spine-day medžiagą.