Praėjus dviem mėnesiams po dviejų kilogramų gyvsidabrio aptikimo Ukmergės rajono apylinkės teisme, Ukmergės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija teismo pastate paskelbė ekstremalią situaciją. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad visų teismo darbuotojų organizmuose aptikta gyvsidabrio, kai kuriais atvejais jų kiekis viršijo nustatytas normas. Kaip tai gali atsiliepti jų, o galbūt ir kitų pastate besilankiusių žmonių sveikatai? Ar apsinuodijimai gyvsidabriu – aktuali problema Lietuvoje?
Klausimų daug, atsakymų mažiau
Du kilogramai gyvsidabrio Ukmergės rajono apylinkės teisme rasti 2012-ųjų gruodį, darbininkams ardant sieną teismo patalpose. Atlikus oro tyrimus nustatyta, kad gyvsidabrio garų koncentracija kai kuriose pastato vietose normą viršijo daugiau kaip šešis kartus, o gyvsidabrio kiekis ant kai kurių paviršių – sienų, lubų – leistinas normas viršijo net keletu tūkstančių kartų.
Turbūt svarbiausias klausimas, į kurį būtina atsakyti – kaip ir kodėl 2 kilogramai gyvsidabrio atsidūrė ne kur nors kitur, o teismo pastate. Gyvsidabrio čia randama nebe pirmą kartą – dar 2003 m. sausį teismo laiptinėje ant grindų telkšojusį skystą metalą pastebėjo valytoja, taip pat jo aptikta gėlių vazonuose. Nors Ukmergės policija tuomet gyvsidabrio išpylimu įtarė keletą asmenų, galimai keršijusių dėl sau nepalankių nuosprendžių, jų kaltė nebuvo įrodyta.
Gydytojas toksikologas Alvydas Repečka neabejoja, kad šis atvejis – kriminalinis. „Nesu sąmokslo teorijų šalininkas, bet aplinkybės bado akis. Teismų reitingai mūsų šalyje itin žemi, jais nepasitikima. Teismai sprendžia įvairiausias konfliktines bylas, visuomet lieka nepatenkintųjų. Galimi patys įvairiausi motyvai – nuo keršto iki dėmesio nukreipimo nuo kokių nors svarbių bylų, įvykių. Nes ažiotažas sukeltas didžiulis. Darau prielaidą, kad gyvsidabris teismo pastate negalėjo net du kartus atsidurti kaip nors netyčia. Žinoma, tai sakau ne kaip gydytojas toksikologas, bet kaip pilietis“, – pabrėžė A. Repečka.
Visuomenės sveikatos, kiti atsakingi specialistai viešojoje erdvėje paprastai noriai aiškina apie gyvsidabrio keliamus pavojus ir pateikia išsamius nurodymus, kaip jų vengti (pavyzdžiui, net sudaužius gyvsidabrinį termometrą, pateikiami detalūs nurodymai, kaip jį tinkamai surinkti, o kartais tiesiog siūloma kviesti ugniagesius). Tačiau apie šį ypatingą atvejį atsakingos institucijos – Visuomenės sveikatos centras, Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras, Higienos institutas kalba labai šykščiai, su žurnalistais bendrauja nenoriai, o skaitant šių institucijų viešojoje erdvėje pateikiamą informaciją gali susidaryti įspūdis, kad nieko ypatingo nenutiko. Ar iš tiesų taip?
Įvykis teisme aktualus ne tik jame dirbusiems darbuotojams, jis susijęs ir su viešuoju interesu. Natūralu, kad šioje istorijoje kyla keletas klausimų – ar gyvsidabrio garais neapsinuodijo daugiau asmenų (ar nenukentėjo gyvsidabrį atradę statybininkai), ar saugi aplinkinė Apylinkės teismo teritorija, ar gyvsidabrio nepateko į naująsias patalpas, kuriose laikinai dirba teismo darbuotojai.
Visuomenei pavojaus nėra
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėjos Elenos Mirinavičienės teigimu, tose patalpose, į kurias perkelti Teismo darbuotojai, jau du kartus buvo atlikti gyvsidabrio koncentracijos tyrimai. Taip pat buvo atlikti tyrimai prie gyvsidabriu užteršto pastato, lauke.
„Ir vienu, ir kitu atveju gyvsidabrio nebuvo rasta. Šiandien galiu atsakingai pasakyti, kad visuomenei jokio pavojaus nėra“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ situaciją lakoniškai komentavo E. Mirinavičienė. Ji nekomentavo informacijos apie sąlytį su gyvsidabrio garais turėjusių asmenų sveikatos būklę.
Gydytojai toksikologai suskubo raminti
Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas gydytojas toksikologas Robertas Badaras, išgirdęs, apie ką bus kalbama, įspėja nesivadovauti emocijomis ir siūlo vertinti įvykį objektyviu medicininiu požiūriu. Jo teigimu, visi su gyvsidabriu sąlytį turėję asmenys turėtų atvykti į Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės Toksikologijos centrą konsultacijų ar išsamesnių tyrimų. Tačiau jau dabar gydytojas sako, kad viešojoje erdvėje keliamas ažiotažas dėl galimos padarytos didelės žalos sveikatai – perdėtas.
„Pagal tas koncentracijas, kurios nurodomos, galima spręsti, kad specifinis gydymas priešnuodžiais Teismo darbuotojams nėra reikalingas. Svarbiausia, kad nutrauktas sąlytis su gyvsidabrio garais. Kalbos apie sunkesnius apnuodijimus šiuo atveju būtų daugiau emocinės negu medicininės. Blogiausio, pesimistinio scenarijaus atveju galima kalbėti apie nedidelį apsinuodijimą. Tačiau net ir tokiu atveju tikimybė, kad toks nedidelis apsinuodijimas ateityje galėtų sukelti reikšmingų neigiamų pasekmių sveikatai, nėra didelė, – prognozavo R. Badaras. – Tiesą sakant, žmogaus organizmas turi didžiulę atsistatymo galią, tam tikrais atvejais jam net nereikia padėti. Kartais, sunkesnių apsinuodijimų atvejais, bet, pabrėžiu, tik ne šiuo, reikalingi priešnuodžiai. Tik tie priešnuodžiai nėra nekalti, todėl lengvų apsinuodijimų atvejais natūrali eliminacija yra visiškai pakankama ir tinkamesnė“.
Apsinuodijimai gyvsidabriu – itin reti
Gydytojo toksikologo teigimu, tam tikros gyvsidabrio formos išties pavojingos, bet tos grėsmės nereikėtų pervertinti. „Tas žodis – gyvsidabris – skamba gana egzotiškai ir dėl to atrodo baisiai grėsmingas. Iš tiesų aplinkui yra daugiau ne tokių egzotiškų, bet realesnių grėsmių. Pavyzdžiui, smalkės. Nuo jų kasmet Lietuvoje žūva keliasdešimt žmonių. Bet apie smalkių keliamą pavojų ir paprastus jo išvengimo būdus viešojoje erdvėje kažkodėl nekalbama“, – nacionaliniais žiniasklaidos ypatumais stebėjosi R. Badaras.
Toksikologijos centro vadovas taip pat pabrėžė, kad apsinuodijimai gyvsidabriu Lietuvoje itin reti. Bent keletą pastarųjų metų Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės Toksikologijos centre neužfiksuotas nė vienas apsinuodijimo gyvsidabriu atvejis.
Kad apsinuodijimai gyvsidabriu Lietuvoje labai reti, patvirtino ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė. „Būna įtarimų apsinuodijimu, bet jie dažniausiai nepasitvirtina. Diagnozuojama labai mažai. Galiu patvirtinti tik vieną tokį atvejį pastaraisiais metais, kai vaiko organizme rasta gyvsidabrio. Kadangi leistina norma buvo viršyta labai nedaug, jokio gydymo nereikėjo. Surado ir to gyvsidabrio šaltinį – pasirodo, metalo būta šulinyje“, – sakė L. Gruzdytė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biure 2012 m. registruotos 29 konsultacijos dėl įtariamo apsinuodijimo gyvsidabriu, 2011 – 11, 2010 – 10, – informavo šio biuro vyriausioji specialistė Daiva Gutauskaitė.
Pagal Valstybinės ligonių kasos pateiktus duomenis, dėl įtarimo apsinuodijus gyvsidabriu 2011 metais ambulatoriškai kreipėsi 3 asmenys, į stacionarus - nė vieno, 2010 metais ambulatoriškai kreipėsi 6 asmenys, į stacionarus – nė vieno, 2009 metais ambulatoriškai kreipėsi 5 asmenys, stacionaruose gydyti 2 asmenys.
L. Gruzdytė pažymi, kad 2012 m. konsultacijų skaičius ženkliai išaugo būtent dėl Ukmergės apylinkės teismo darbuotojų sąlyčio su gyvsidabriu. Ji atkreipia dėmesį, kad pateiktoje ankstesnių metų statistikoje absoliučią daugumą konsultacijų sudaro atvejai, kai gyventojai tiesiog sudaužo termometrus.
Baimė pavojingesnė už ligą
Gydytojo toksikologo Alvydo Repečkos teigimu, gyvsidabrio galima rasti ne tik tokiose neįprastose vietose, kaip teismo pastatas. Dėl žmogaus veiklos, taip pat iš aktyvių vulkanų į gamtą kasmet pakliūna apie 100 tūkst. tonų gyvsidabrio. Pasaulio vandenynuose susikaupę didžiuliai, milijonais tonų skaičiuojami gyvsidabrio kiekiai.
„Valgydami jūros žuvį – kardžuvę, skumbrę ir kitas, visi gauname organinės formos gyvsidabrio, tiesa, nedaug, mikrogramais. Todėl kai kuriose šalyse, ypač nėščioms moterims, siūloma nuo jūros žuvies susilaikyti“, – teigė A. Repečka.
Gydytojas toksikologas neturi tikslių duomenų apie Ukmergės apylinkės teismo darbuotojų organizmuose rasto gyvsidabrio kiekį, tačiau atkreipia dėmesį, kad nežymaus apsinuodijimo atveju didesnę žalą sveikatai už patį gyvsidabrį gali padaryti nerimas ir baimė. „Tai ypač pasakytina apie streso, įtampos kupinoje aplinkoje dirbančius asmenis. O teisėjai būtent tokioje aplinkoje ir dirba“, – reziumavo A. Repečka.
Ką daryti įtarus apsinuodijimą gyvsidabriu?
Žmonėms, nuogąstaujantiems, kad galėjo apsinuodyti gyvsidabriu, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą telefonais (8 5) 236 20 52 arba 8 687 533 78. Visą parą budintis gydytojas klinikinis toksikologas patars, ką daryti, kur kreiptis.
Šeimos gydytojai esant reikalui atliks būtiniausius tyrimus bei nusiųs planinei ambulatorinei klinikinio toksikologo konsultacijai, kad specialistai įvertintų apsinuodijimo sunkumą ir, jei reikalinga, – paskirtų gydymą.
Svarbu žinoti, kad lengvo apsinuodijimo gyvsidabriu atveju pirmasis ir vienintelis gydymo būdas – nutraukti kontaktą su nuodinga medžiaga. Į organizmą patekęs nedidelis kiekis gyvsidabrio natūraliai šalinasi iš organizmo, todėl specifinis gydymas nereikalingas. Sudėtingų apsinuodijimų gyvsidabriu atvejais skiriami vaistai spartina gyvsidabrio šalinimą iš organizmo su šlapimu, tačiau taip netenkama ir organizmui reikalingų metalų, tokių kaip cinkas, varis ir kt. Kartais gydymas gali būti kur kas kenksmingesnis už patį apsinuodijimą, todėl turi būti skiriamas tik gydytojo specialisto, įvertinus jo tikslingumą ir galimą žalą.
Mindaugas Savickas
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
