vaistai.lt

Nors streptokoko A bakterija gali sukelti daugybę skirtingų infekcijų, viena dažniausių užkrato paveikiamų vietų yra gerklė. Skausmas ar perštėjimas, sunkumas ryjant, patinę limfmazgiai ir tonzilės, galvos skausmas, karščiavimas – tik keletas simptomų, kurių negydant gali grėsti rimtos komplikacijos.

Dažniausiai užsikrečia vaikai

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė pasakoja, kad streptokoko A bakterija turi per 120 skirtingų atmainų, kurios dažniausiai sukelia tokias infekcijas, kaip tonzilitas ar faringitas, ir labiausiai plinta tarp vaikų bei paauglių. Užkratas sklinda oro lašeliniu būdu, tad pavojus užsikrėsti gali kilti paprasčiausiai kalbant, čiaudint, kosint ar turint kitą artimą kontaktą su sergančiuoju. Taip pat liečiant užkrėstus paviršius, naudojantis tais pačiais stalo įrankiais ar indais.

Anot vaistininkės, įprastai šia infekcija užsikrečiama uždarose vietose, kuriose būriuojasi daugiau žmonių: biuruose, mokyklose, darželiuose, viešuose renginiuose. Nemažai įtakos turi ir nepakankama asmens higiena bei susilpnėjęs imunitetas, negebantis tinkamai kovoti su bakterijomis. Statistika rodo, kad kiekvienais metais pasaulyje užfiksuojama daugiau nei 600 mln. Streptokoko A infekcijos atvejų, pažeidžiančių gerklę.

„Pirmieji simptomai, reiškiantys, kad Streptokokas paveikė gerklę, tiek vaikams, tiek suaugusiems nesiskiria. Susirgus būna jaučiamas skausmas, perštėjimas, gali tapti skausminga ryti maistą, gėrimus ir net seiles; gerklė tampa paraudusi, patinusi, kartais atsiranda gelsvų ar balsvų dėmelių. Ant kaklo esantys limfmazgiai patinsta, tampa skausmingi; gali kankinti kūno ir galvos skausmai, karščiavimas; vaikams neretai pasireiškia ir pykinimo bei vėmimo epizodai“, – vardija I. Garuckienė.

Testą galima atlikti ir namuose

Pasak vaistininkės, negydoma streptokoko A infekcija gali sukelti nepageidaujamų komplikacijų, o kai kurios jų gali būti išties sunkios. Jei bakterija paveikė gerklę, o jaučiami simptomai laikomi paprastu peršalimu ir nesiimama atitinkamų gydymo veiksmų, gerklėje gali atsirasti pūlinių, išsivystyti ausies ar sinusų uždegimai, plaučių uždegimas, skarlatina, suaugusiems dažnesni inkstų bei širdies sutrikimai. Labai retais atvejais, infekcija gali išplisti į vidinius audinius ar kraują ir sukelti pavojų gyvybei.

„Siekiant palengvinti gijimo procesą ir sumažinti ligos komplikacijų riziką, medikai dažniausiai skiria antibiotikų. Tačiau prieš tai būtina atlikti tyrimus ir išsiaiškinti tikslią diagnozę, nes Streptokoko A infekcijos simptomai gali priminti kitas virusines ligas, kurioms gydymas antibiotikais nebūtų veiksmingas. Gydymo įstaigoje įprastai atliekamas specialus kraujo tyrimas, skirtas nustatyti bakterijos antikūnus.

Norėdami įsitikinti, kad jaučiami negalavimai išties yra sukelti streptokoko A bakterijos, nemažai pacientų renkasi vaistinėje įsigyti greitąjį testą ir atlikti jį namuose. Tokiu atveju pas gydytoją jau keliaujama su potencialiu ligos įvertinimu, tereikia jį patikslinti laboratoriniais tyrimais ir paskirti atitinkamą gydymą“, – pasakoja ji.

Gydymo ir profilaktikos svarba

Įvertinus, jog simptomus išties sukėlė minėta infekcija, skiriamas specialus gydymas, neretai susidedantis iš antibiotikų kurso vartojimo, simptominio gydymo ir bendro imuniteto stiprinimo. I. Garuckienė pabrėžia, kad labai svarbu visus vaistus vartoti tokiomis dozėmis ir tokį laiką, kaip nurodė gydytojas – pavyzdžiui, suvartojus ne visą kursą antibiotikų, bakterijos gali būti ne visiškai pašalintos iš organizmo.

Anot jos, siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui, taip pat reikėtų laikytis tinkamos asmeninės higienos – vien įprastas rankų plovimas muilu ir vandeniu, ypač po kosulio ar čiaudėjimo, gali sumažinti infekcijos perdavimo riziką. Tai itin aktualu vaikams, kurie dar nėra įsisavinę kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, rečiau plauna rankas.

„Sergantys asmenys taip pat turėtų papildomai rūpintis savo sveikatingumu valgant daug vaisių bei daržovių, geriant daug skysčių, pakankamai ilsintis, šildymo sezonu drėkinant namų orą. Organizmą sustiprinti gali padėti ir tam tikrų maisto papildų vartojimas, tačiau svarbu atsiminti, jog kelios dienos sveikatinimosi savijautos drastiškai gali ir nepakeisti – tiek patiekaluose, tiek maisto papilduose esantys mikroelementai pasisavinami pamažu, tad jų poveikis yra pagrįstas ilgalaikiu vartojimu, pavyzdžiui, keleto mėnesių“, – sako vaistininkė.

Savo mitybos racioną ji rekomenduoja papildyti vitamino C, cinko turinčiais produktais ar maisto papildais, taip pat naudingaisiais žuvų taukais arba išgrynintomis omega-3 riebiosiomis rūgštimis. Vitaminas C yra stiprus antioksidantas, kurio paros dozė mažamečiams vaikams siekia apie 30 mg. Cinko, padedančio organizmui kovoti su infekcijomis, vaikams per parą reikėtų gauti mažiausiai 5 mg.

„Taip pat per visą parą vaikai turėtų suvartoti bent 700 mg omega-3 riebiųjų rūgščių. Jos gali mažinti organizme vykstančius uždegimus, pagerinti imuninės sistemos veiklą, atmintį, nuotaiką, miego kokybę, širdies sveikatą. Tiek žuvų taukų, tiek omega-3 riebiųjų rūgščių galima rasti įkapsuliuotų arba skystos formos. Žinoma, labai svarbu prieš tai pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku – jie, atsižvelgdami į sergančiojo amžių, paskirs reikiamą dozę bei padės išsirinkti tinkamiausią variantą. Suaugusiems ar senjorams įprastai reikia gerokai didesnių dozių, nei vaikams“, – priduria I. Garuckienė.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.