Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis traukiasi iš Lietuvos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje toliau mažėja.
 
Penkioliktąją šių metų savaitę (balandžio 9-15 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 54,4 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 43,2 atv./10 tūkst.  gyventojų.
 
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 15-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
 
Šių metų 15-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 23 asmenys. Iš jų – du vaikai iki dvejų metų, aštuoni asmenys – 2-17 metų, likę – suaugusieji. Daugiausiai ligoninėje gydytų asmenų buvo  Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. 2017-2018 m. gripo sezono metu registruota 14-ka mirties nuo gripo atvejų.

Administracinės teritorijos 14 sav. (2018 m. balandžio 2-8 d.) 15 sav. (2018 m. balandžio 9-15 d.) Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Alytaus 24 862 61,9 9 915 65,7 Kauno 120 3512 62,1 43 3498 61,9 Klaipėdos 76 1475 46,4 38 1525 48,0 Marijampolės 38 693 49,0 10 666 47,1 Panevėžio 19 1129 50,9 4 1069 48,2 Šiaulių 44 1224 45,8 15 1098 41,1 Tauragės 13 435 44,9 1 409 42,2 Telšių 26 805 60,0 16 737 54,9 Utenos 6 562 42,9 1 506 38,6 Vilniaus 70 5587 69,4 27 4872 60,6 Iš viso Lietuvoje 436 16284 57,9 164 15295 54,4

* Duomenys atnaujinti 2018 m. balandžio 16 d.

* Duomenys atnaujinti 2018 m. balandžio 16 d.

ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.

Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.

Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.

"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia

Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia. 

Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą. 

Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.

{zemelapis}

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net