Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) ir Klaipėdos universitetas pristatė naujausią ESPAD (angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tarptautinę ataskaitą. Tyrimas, apimantis 37 Europos šalis ir daugiau kaip 113 tūkst. penkiolikmečių ir šešiolikmečių, šiemet minėjo 30 metų sukaktį.
Tyrimo mastas ir reikšmė
Klaipėdos universiteto profesorė dr. Aelita Bredelytė pabrėžė, kad ESPAD tyrimas yra „metodologiškai vienas patikimiausių ir ilgaamžiškiausių jaunimo elgesio stebėsenos instrumentų Europoje“.
„ESPAD leidžia ne tik pamatyti, kur esame šiandien, bet ir suprasti, kaip kinta jaunimo elgesio tendencijos per kelis dešimtmečius. Tai unikalu – tokio masto ir tęstinumo tyrimų pasaulyje yra labai nedaug“, – sakė profesorė.
Lietuva ESPAD tyrime dalyvauja nuo 1995 m., o šių metų apklausa – jau aštuntoji.
Lietuvos profilis: stiprybės ir iššūkiai
Pagal nacionalinius 2024 m. duomenis, Lietuva išsiskiria itin ankstyvu elektroninių cigarečių vartojimu, taip pat aukštais receptinių migdomųjų ir raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo vartojimo rodikliais, ypač tarp merginų.
„Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad net trečdalis mokinių elektronines cigaretes pirmą kartą pabando iki 13 metų. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje, ir jis rodo labai ankstyvą žalingų įpročių pradžią“, – teigė dr. A. Bredelytė.
Tuo pat metu Lietuva gali džiaugtis ir teigiamomis tendencijomis: kanapių vartojimas mažėja ir artėja prie Europos vidurkio, o sunkus epizodinis gėrimas (angl. binge drinking) Lietuvoje beveik du kartus retesnis nei Europoje.
Pagrindiniai rodikliai Europos kontekste
- El. cigaretės: 51,3 proc. mokinių bent kartą bandė (ES vidurkis – 44 proc.), 31 proc. bandė iki 13 metų.
- Rūkymas: 36,3 proc. bent kartą gyvenime, kasdieniai rūkantieji – 7,4 proc. (ES vidurkis – 7,9 proc.).
- Alkoholis: Lietuva labai artima ES vidurkiui, tačiau mergaitės pradeda vartoti anksčiau nei berniukai.
- Kanapės: 11,6 proc. bent kartą gyvenime (ES vidurkis – 12 proc.), rodikliai mažėja.
- Receptiniai migdomieji ir raminamieji vaistai be gydytojo paskyrimo: 29 proc. bent kartą vartojusių – dvigubai daugiau nei Europoje, aukščiausias rodiklis tarp visų šalių.
- Psichologinė gerovė: WHO-5 indeksas žemiau ES vidurkio (Lietuvoje ~50 proc., ES – 59 proc.).
- Prevencinės veiklos: 72 proc. mokinių dalyvavo prevencinėse programose, o asmeninių įgūdžių mokymo pasiekimai – vieni geriausių Europoje.
Psichologinė sveikata – vienas kertinių aspektų
Profesorė atkreipė dėmesį į psichologinės savijautos svarbą, kuri siejasi ir su vartojimo, ir su skaitmeninių įpročių rizikomis.
„Jaunuolių emocinė gerovė šiandien yra tiesiogiai susijusi su jų elgesio pasirinkimais – nuo vartojimo iki socialinių tinklų įpročių. Deja, Lietuvos merginų savijauta išlieka ženkliai prastesnė nei berniukų, ir tai yra labai rimtas signalas visai sistemai“, – sakė profesorė.
Stiprios prevencijos tradicijos
NTAKD direktorė dr. Rita Sketerskienė pabrėžė, kad Lietuva, nepaisant rizikų, turi ir ryškių stiprybių:
„Mūsų šalies prevencinės programos yra viena stipriausių atramų, kurios padeda atsverti rizikingas tendencijas. Ypač svarbu, kad Lietuvos mokiniai aktyviai įtraukiami į įgūdžių ugdymo programas, tai įrodymais pagrįsta sėkmės kryptis“, – sakė ji.
Išvados
Lietuva Europos kontekste išlieka arti vidurkių daugumoje sričių, tačiau susiduria su trimis aiškiomis rizikomis:
- labai ankstyvas el. cigarečių vartojimas;
- itin aukšti vaistų be recepto vartojimo rodikliai;
- žemesnė psichologinė gerovė, ypač tarp merginų.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
