Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis šalyje mažėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje toliau mažėja.
 
14-ąją šių metų savaitę (balandžio 2-8 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 57,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 53,7 atv./10 tūkst.  gyventojų.
 
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 14-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.
 
Šių metų 14-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 38 asmenys. Iš jų – trys vaikai iki dvejų metų, 18 asmenų – 2-17 metų, likę – suaugusieji. Keturi asmenys buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausia ligoninėje gydytų asmenų buvo Kauno ir Vilniaus apskrityse. 2017-2018 m. gripo sezono metu registruota 14 mirties nuo gripo atvejų.

Administracinės teritorijos 13 sav. (2018 m. kovo 26 d. – balandžio 1 d.) 14 sav. (2018 m. balandžio 2-8 d.) Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Gripo atvejų sk. Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. Rodiklis,
atv./10.000 gyventojų Alytaus 53 1359 97,1 24 862 61,9 Kauno 229 4901 86,7 120 3512 62,1 Klaipėdos 208 2218 69,8 76 1475 46,4 Marijampolės 57 896 63,4 38 693 49,0 Panevėžio 47 1526 68,8 19 1129 50,9 Šiaulių 37 1493 55,9 44 1224 45,8 Tauragės 30 694 71,7 13 435 44,9 Telšių 68 1180 87,9 26 805 60,0 Utenos 10 719 54,8 6 562 42,9 Vilniaus 115 6998 86,9 70 5587 69,4 Iš viso Lietuvoje 854 21984 78,2 436 16284 57,9

* Duomenys atnaujinti 2018 m. balandžio 9 d.

* Duomenys atnaujinti 2018 m. balandžio 9 d.

ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.

Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.

Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.

"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia

Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia. 

Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą. 

Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.

{zemelapis}

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net